Page 250 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

250
pagrindėjų. Reformavo vienuolijų ir vyskupijų
dvasininkų gyvenimą. Įžymiausi veikalai –
Monologion
ir
Proslogion
. Šventė 04 21.
107?
Pakalnės koplyčioje esantys atvaizdai
Pivašiūnų bažnyčios inventoriniuose
aprašuose nebuvo minimi.
108?
Šio paveikslo autoriui galbūt priskirtinas
panašia maniera tapytas ir geriau išlikęs
Marcinkonių bažnyčios (Varėnos r.) paveikslas
„Šv. Antanas Paduvietis“.
109?
Jie pirmą kartą įvardijami 1910 m. apraše, bet vėliau
vėl nebeminimi, tad toks jų „nepastebėjimas“
gali būti būdingas ir XIX a. pab. dokumentams.
Manoma, kad jie įgyti po Lodziaus (Pivašiūnų
klebonas 1883–1894 m.) mirties, nes jo laikų
bažnyčios aktuose naujieji darbai, kūriniai ir
daiktai gana skrupulingai surašyti.
110?
Pivašiūnų evangelistų vaizdavimo būdas remiasi
ankstyva krikščioniška tradicija Jėzaus mokinius
vaizduoti filosofinio disputo metu (sekant senovės
Graikija). Anksčiau du iš šių paveikslų klaidingai
vadinti šv. Petro ir šv. Pauliaus atvaizdais ir
lyginti su puotaujančių Romos patricijų
figūromis: Adomonis T., Adomonytė N.,
Lietuvos dailės
..., p. 163.
111?
Statulų pjedestalai su įstiklinta priekine plokštuma
dar yra ir relikvijoriai, skirti antrinių relikvijų
(kairiajame 2004 m. dar buvo tokia su stebuklingu
Čenstakavos Švč. Mergelės paveikslu susijusi
relikvija) saugojimui.
112?
Pirmą kartą vėliava su šv. Jokūbo ir Nukryžiuotojo
paveikslais paminima 1853 metais.
113?
Stankevičienė R. Naujai išaiškinti Pranciškaus
Smuglevičiaus paveikslai, p. 60–62; Stankevičienė
R. Pranciškus Smuglevičius. Paveikslas
„Šv. Anupras gauna šv. Komuniją iš angelo“,
p. 148–149; Matušakaitė M. Nežinomas
Stanislovo Siestžencevičiaus portretas, p. 33–42;
Matušakaitė M.
Portretas Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje
, p. 502–514, pav. 386.
114?
Nurodydamas Pranciškaus Smuglevičiaus
autorystę, Soroka paveikslą „Šv. Anupras“ įrašė
tarp kelių vertingiausių Pivašiūnų bažnyčios
kūrinių: 1849 m. Pivašiūnų bažnyčios kronika,
in:
VUB RS
, f. 4–36166 (A-2883), Nr. 8.
115?
XIX a. tapybai būdinga technologija fiksuota
ir kūrinio restauravimo metu (portretas 2008 m.
restauruotas Stanislovo Stanionio
restauravimo ateljė Vilniuje).
116?
Žinomas bajoro Jurgio Žuko 1744 m. testamente
įrašytas pavedimas palaidoti jį Pivašiūnų
bažnyčioje: Jučas Mečislovas,
Lietuvos parapijos
XV–XVIII a
., Vilnius: Aidai, 2007, p. 172.
117?
Galbūt paveikslai atsiradę kiek anksčiau, bet, kaip
ir kiti koplyčios kūriniai, nebuvo iš karto paminėti.
Tas pats dailininkas atnaujinti portretą ir nutapyti
paveikslus galėjo nebūtinai tuo pačiu metu.
mons. Vytautas
Kazimieras Sudavičius
Dangiškoji Pivašiūnų
Motina Marija
1?
Petraitienė Irena.
Kardinolas: Jo Eminencijos
Vincento Sladkevičiaus laikas ir asmenybė
,
Santara, 2000, p. 105.
2?
Petraitienė Irena.
Min. kn.
, p. 90–91.
3?
Petraitienė Irena.
Min. kn
., p. 95.