Page 249 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

249
87?
Žinoma, kad šis neilgai gyvenęs dailininkas nutapė
paveikslų Pivašiūnų bažnyčiai:
Vilniaus meno
mokykla ir jos tradicijos [Katalogas]
, Vilnius: VDA
leidykla, 1996, p. 87;
Lietuvos dailininkų žodynas
,
t. II: 1795–1918, [sudarytoja Jolanta Širkaitė],
Vilnius: LKTI, 2012, p. 189.
88?
XVII a. Nukryžiuotojo skulptūros sunykusios
rankos nelabai vykusiai atkurtos ir naujas kryžius
padarytas XX a. pab. arba XXI a. pr.
89?
Stilistiniu požiūriu ji artima kai kurioms
žinomoms LDK bažnyčių XVII a. vid.
skulptūroms, pavyzdžiui, 1649 m.
datuojamoms Budslavlio bažnyčios
(Baltarusija) altorių statuloms.
90?
1797 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos aktas, in:
VUB RS
, f 57–? 53–904, l. 1, 2; 1799 m. Senųjų
Trakų benediktinių bažnyčios ir vienuolyno
inventorius, in:
VUB RS
, f 57–? 53–1122,
l. 39–39v, 43; 1877 m. Pivašiūnų bažnyčios
inventorius, in:
PR
.
91?
Pivašiūnų bažnyčios 1820 m. vizitacijos aktas,
in:
LVIA
, f. 694, ap. 1, b. 4019, l. 707; 1938 m.
Pivašiūnų bažnyčios inventorius, in:
PR
.
92?
1844 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in:
PR
.
93?
1845 m. neminėtas, kryžius jau įvardytas 1853 m.
Pivašiūnų bažnyčios inventoriuje, in:
PR
.
94?
Nukryžiuotojo skulptūra gali būti išdrožta apie
1853 metus, koplyčiai iškilus Pivašiūnuose, arba
dešimtmečiu kitu anksčiau ir tuomet kartu su
koplyčia atkelta iš Gineitiškių.
95?
Pirmą kartą paveikslų pora ir vėliava paminėti:
1861 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in:
PR
.
96?
Giniūnienė Asta, Užnemunės Kryžiaus kelio
stotys, in:
Užnemunė: visuomenė ir dvasinio
gyvenimo procesai
, Vilnius, 2005, p. 224.
97?
Senosios zakristijos Švč. Jėzaus Širdies naujas
paveikslas su „gražiais su išpjaustytomis tulpėmis
rėmais“ minimas: 1938 m. Pivašiūnų bažnyčios
inventorius, in:
PR
.
98?
1849 m. Pivašiūnų bažnyčios kronika,
in:
VUB RS
, f 57–? 53–904, l. 1, 3.
Be Šv. Benedikto, senojoje bažnyčioje minėti
dar ir kiti benediktiniškieji Šv. Mauro ir Šv.
Scholastikos atlaidai, bet jų atvaizdai
neminimi nei XVIII a. pab., nei vėliau.
99?
1830 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos aktas,
in:
LVIA
, f. 694, ap. 1, b. 3776, l. 293.
100?
Ten pat, l. 291v; 1853 m. Pivašiūnų bažnyčios
inventorius, in:
PR
.
101?
1844 ir 1888 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos
aktai, in:
PR
.
102?
1938 m Pivašiūnų bažnyčios inventorius.
Manoma, kad XX a. dokumentuose, kuriuose
apskritai gausu iš XIX a. pab. aktų automatiškai
nurašytų frazių, šv. Benedikto paveikslo
apibūdinimas yra klaidingas.
103?
Šv. Bonifacas (Vinfridas; 675–754), gimęs
Anglijoje, 732 m. tapo vyskupu, Vokietijoje diegė
krikščionybę, steigė vienuolynus, reformavo
bažnyčią, 742 m. paskirtas visos Vokietijos
arkivyskupu ir popiežiaus legatu. Šv. Albinas
(m. 554), gimęs Bretanėje, įstojo į Tincilako
benediktinų vienuolyną ir tapo jo abatu, o 529 m.
paskirtas Anžero vyskupu. Pamokslininkas,
labdarys, belaisvių vaduotojas.
104?
Matušakaitė M.,
Senoji medžio skulptūra
...,
p. 175–176, pav. 316, 317.
105?
Šv. Jonas Damaskietis (676–749), Bažnyčios
mokytojas (1890). Gimė Damaske, vienuolio
kelią pradėjo Šv. Sabo vienuolyne prie
Negyvosios jūros. Kunigavo, bet vėl grįžo į
vienuolyną. Sukūrė asketinių ir egzegetinių
veikalų, pamokslų, poezijos, poleminių raštų. Itin
išplito į šv. Tomo Akviniečio
Summa
įtrauktas jo
Tikrasis tikėjimas
.
106?
Šv. Anzelmas (1033–1109), Bažnyčios mokytojas
(1720), benediktinas. Nuo 1078 m. Beko
abatijos abatas, 1093–1107 m. (su pertraukomis)
Kenterberio arkivyskupas, vėliau buvo ištremtas.
Garsus teologas ir filosofas, vienas iš scholastikos