Basic HTML Version
247
b. 3933, l. 4v.; 1888 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in:
PR
.
43?
Klausyklų senojoje bažnyčioje buvo dvi, nuo
1830 m. (
LVIA
, f. 694, ap. 1, b. 3776, l. 393.) jų
minima keturios, o nuo 1853 m. (1853 m. Pivašiūnų
bažnyčios inventorius, in:
PR
) pradedamos minėti
ir dar šešios naujos medinės klausyklos.
44?
1830 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos aktas,
in:
LVIA
, f. 694, ap. 1, b. 3776, l. 393; 1844 m.
Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos aktas, in:
PR
.
Dar žr. šioje knygoje: Misius Kazys.
Pivašiūnų
praeities puslapiai
.
45?
1864 m. Pivašiūnų bažnyčios inventoriaus
prierašas; 1877 m. Pivašiūnų bažnyčios
inventorius; 1914 m. Pivašiūnų bažnyčios vargonų
sąmata ir sutartis su vargonų meistru; 1927 m.
Pivašiūnų bažnyčios inventorius, in: PR; Povilionis
G.
Vargondirbystės menas Lietuvoje
..., p. 186187.
46?
Restauravimo projekto autorė architektė Birutė
Bėkšienė, polichromijos atstatymo projekto autorė
Audronė Kaušinienė. Šoninius altorius restauravo
Stanislovo Stanionio restauravimo ateljė Vilniuje,
jų paveikslus nuvalė aukščiausios kategorijos
restauratorius Balys Pakštas.
47?
1844 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in:
PR
.
48?
1820 m. Senųjų Trakų benediktinų bažnyčios ir
vienuolyno vizitacijos aktas, in:
LVIA
, f. 694,
ap. 1, b. 4019, l. 697v698.
49?
1820 ir 1830 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos
aktai, in:
LVIA
, f. 694, ap. 1, b. 4019, l. 697v; b.
3776, l. 395v; 1849 m. Pivašiūnų bažnyčios
kronika, in:
VUB RS
, f. 436166, Nr. 8.
50?
Šio paminklo įrašai ir apibūdinimas pateikti:
1910 m. Pivašiūnų bažnyčios aprašas, in:
PR
.
51?
1909 m. Pivašiūnų bažnyčios inventorius, in:
PR
;
dar žr. šioje knygoje: Misius K.
Pivašiūnų
praeities puslapiai
.
52?
Patašius Algimantas. DV 699. Kryžius (Pivašiūnų
bažnyčios šventorius), 1988 m., rankraštis,
in:
Lietuvos kultūros tyrimų instituto archyvas.
53?
Milžinas-Švogžlys N.
Kaišiadorių vyskupija
..., l. 64.
54?
Žalėnas G.
Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių varpai
,
p. 5051. Autorius nurodo, jog tai seniausias
Bochume lietas varpas Kaišiadorių vyskupijoje.
55?
1856 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in:
PR
.
56?
Žr. šioje knygoje: Misius K.
Pivašiūnų
praeities puslapiai
.
57?
1861 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in:
PR
.
58?
(Nowakowski) Wacław OFMCap.
O cudownych
obrazach w Polsce Przenajświętszej Matki
Bożej. Wiadomości historyczne, bibliograficzne
i ikonograficzne
, zesz. 2, Kraków, 1902, p. 538;
Akiras-Biržys Petras.
Lietuvos miestai ir miesteliai
,
t. I: Alytaus apskritis, Kaunas, 1931, p. 610;
Vaišnora J. MIC.
Marijos garbinimas Lietuvoje
,
p. 407; Kviklys Bronius.
Lietuvos bažnyčios
, t. VI:
Kaišiadorių vyskupija
, Chicago, 1987, p. 303;
Skrinskas Robertas Gedvydas,
Piligrimo vadovas
po stebuklingas Marijos vietas
, Kaunas: Judex,
1999, p. 166170.
59?
Pivašiūnų ir kitų išvardytųjų paveikslų menotyrinį
lyginimą apsunkina tai, kad beveik visi jie
pridengti aptaisais arba ir foną slepiančiais
audeklais, tad tapybos matyti tik fragmentai.
Daugumos jų vaizdas be aptaisų nežinomas. Retas
kuris tinkamai restauruotas.
60?
Vaišnora J. MIC.
Marijos garbinimas
..., p. 249
250; Mickūnaitė Giedrė.
Vytautas Didysis. Valdovo
įvaizdis
, Vilnius: VDA leidykla, 2008, p. 251252.
61?
Mickūnaitė G.
Vytautas Didysis
..., p. 251256.
62?
Tos pačios ikonografijos XVI a. paskutinio
ketvirčio XVII a. I pusės paveikslai, paprastai su
visa stovinčios arba sėdinčios Marijos figūra, buvo
sukurti Lietuvos (minėtini Merkinės, Dusetų ir
Vilniaus Visų Šventųjų, pastarasis dar
su adorantais) ir Lenkijos, įskaitant Vakarų
Ukrainą, bažnyčioms. Tačiau jų visų kompozicija
ir detalės skiriasi nuo Pivašiūnų paveikslo
ir jo trakiškio pirmavaizdžio.