Page 246 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

246
22? Milžinas-Švogžlys N. Kaišiadorių vyskupija, p. 61.
23? 1861 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in: PR.
24? Janonienė Rūta. Kazimieras Jelskis (1782–1867),
Vilnius, 2003, p. 55, 57, pav. 25.
25? Katedros ir Pivašiūnų tabernakuliai padaryti
panašiu metu, antrasis, kaip manoma, po 1835 m.
bažnyčios sidabro vagystės: 1849 m. Pivašiūnų
bažnyčios kronika, in: VUB RS, f. 4–36166, Nr. 6.
26? Didžiojo altoriaus antepedijaus šoninėse padalose
anksčiau būta angeliukų galvučių: Pivašiūnų
bažnyčios didžiojo altoriaus nuotrauka, 1978 m.
Kultūros paveldo centro Kilnojamųjų objektų
poskyris, b. „Pivašiūnų Švč. M. Marijos
Ėmimo į dangų bažnyčia“.
27? Pirmą kartą Marijos Ėmimo į dangų paveikslas
paminėtas: 1856 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in: PR.
28? 1830 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos aktas,
in: LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3776, l. 387v.
29? Kaip matyti, 1905 m. nuotraukoje, stebuklingajam
paveikslui paaukotų votų dalis iki XIX a. vid.
kabojo ant atvaizdo, kita dalis – ant puskolonių
abipus jo: 1905 m. paveikslėlis „Stebuklingoji
Dievo Motina Pivošūnuose“, in: PR.
30? Dievo Apvaizdos simbolis bažnyčios
dokumentuose imtas minėti nuo 1861 m.
31? Baliustrados žvakidės sukomponuotos sekant
panašiais ne kartą minėto Jelskio dirbiniais,
pavyzdžiui, medinėmis Vilniaus katedros
Šv. Kazimiero koplyčios žvakidėmis:
Janonienė R. Kazimieras Jelskis..., pav. 128, 129.
32? Juozapas Balzukevičius (1835–1907) – savamokslis
skulptorius, dailininkų Boleslovo, Juozapo ir
Liucijos tėvas. Ostrovskis galbūt buvo anksčiau
kūrusio ir žinomesnio skulptoriaus Jono
Ostrovskio (1811–1872) sūnus arba giminaitis.
Abiejų kūryba netyrinėta ir Lietuvos bažnyčiose
pasklidusios skulptūros nesuskaičiuotos.
33? Jog abiejų altorių kompozicija ir detalės panašios,
nurodyta: 1830 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in: LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3776,
( LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3776, l. 387v)
34? Ten pat, l. 391v.
35? Jovaiša Liudas. Joniškio Švč. Mergelės Marijos
Ėmimo į dangų bažnyčia, in: Lietuvos sakralinė
dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. I: Joniškio
dekanatas, kn. 1: Balkaičiai–Joniškis, Vilnius:
LKTI, 2011, p. 232–233.
36? 1861 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos akto
prierašas; 1864 m. Pivašiūnų bažnyčios
inventorius; 1888 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in: PR.
37? 1830 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos aktas,
in: LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3776, l. 393.
38? Be Pivašiūnų, žinomas tik 1827 m. Naujosios
Žagarės ir keliolika metų vėlesnis Gintališkės
(Plungės r.) didieji triumfo arkos formos altoriai:
Naujosios Žagarės bažnyčios 1830 m. vizitacijos
aktas, in: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 231, l. 97v–98;
Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė ,
Vilnius: VDA leidykla, 2005, p. 565–568.
39? Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje stovi architekto
Karolio Podčašinskio suprojektuotas Vilniaus
universiteto rektoriaus Jeronimo Stroinovskio
antkapinis paminklas su skulptoriaus Kazimiero
Jelskio sukurtu biustu ir dekoru (1827–1828 m.),
vėliau Jelskis triumfo arkos kompoziciją pritaikė
Rachelės ir Mykolo Riomerių paminklams
Naujųjų Trakų bažnyčioje ir dviems kiotams
Pažaislio bažnyčioje (tuomet – cerkvėje; šie
XX a. pab. nuardyti kiotai XX a. tarpukariu
buvo paversti altoriais: 1928 m. viename jų
pakabintas stebuklingasis Pažaislio Švč. Mergelės
paveikslas): Janonienė R. Kazimieras Jelskis..., p.
48–49, 60, 143–149, pav. 22, 28, 29, 87, 90, 93, 98;
Vaišnora J. MIC. Marijos garbinimas…, p. 341.
40? 1861 m. Pivašiūnų bažnyčios
vizitacijos aktas, in: PR.
41? 1910 m. Pivašiūnų bažnyčios aprašas, in: PR.
42? 1830 ir 1895 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos
aktai, in: LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3776, l. 393;