Page 245 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

245
laikotarpį, šiame straipsnyje pateikiama pagal
dailės stilius ir bažnyčios interjero raidos periodus.
8?
Privačiame rinkinyje (toliau
PR
) atsidūrusį
bažnyčios dokumentų komplektą sudaro:
1844, 1845, 1856, 1861, 1884, 1888 ir 1891 m.
Pivašiūnų bažnyčios dekanų vizitacijų aktai, 1853,
1859, 1864, 1877, 1883-04-13, 1883-12-06, 1894,
1902 (2 egz.), 1909, 1911, 1927 ir 1938 m. Pivašiūnų
bažnyčios inventoriai, 1910 m. Pivašiūnų bažnyčios
aprašas, 1914 m. Pivašiūnų bažnyčios vargonų
sąmata ir sutartis su vargonų meistru ir keli kiti
neturtiniai raštai.
9?
Kanior Marian OSB. Dzieje opactwa
benedyktyńskiego w Starych Trokach (1405–
1844), in:
Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje
,
[sud. Liudas Jovaiša], Vilnius: Aidai, 2008, p.
17–24; Janonienė Rūta. Senųjų Trakų bažnyčios
įranga ir benediktiniškojo paveldo likimas,
in:
ten pat
, p. 183.
10?
Janonienė R. Senųjų Trakų bažnyčios
įranga..., p. 192.
11?
Įvairiuose šaltiniuose ir literatūroje skelbti
prieštaringi faktai. Esą Pivašiūnų bažnyčia 1743 m.
užėjus priešų kariuomenei ar 1745 m. (
Słownik
geograficzny królestwa Polskiego
, t. VIII, Warszawa,
1887, p. 237; 1849 m. Pivašiūnų bažnyčios kronika,
in:
VUB RS
, f. 4–36166, Nr. 1) sudegė ir buvo
atstatyta 1766 m. Senųjų Trakų abato Jakielskio
(ten pat; Gidžiūnas V. Šv. Benedikto regulos...,
p. 32; Milžinas-Švogžlys Nikodemas,
Kaišiadorių
vyskupija
, t. 1,
Alytaus dekanatas
, l. 54, rankraštis
(naudotasi dokumento kopija iš Kazio Misiaus,
kuriam maloniai dėkoju, archyvo)). Tačiau
XVIII a. gaisro datai prieštarauja kitas teiginys,
kad ji buvusi konsekruota vyskupo Mikalojaus
Slupskio (1616–1693) (
VUB RS
, f. 4–36166,
Nr. 1). Manoma, kad gaisro būta XVII a. vid.
karo metu, o bažnyčia, kaip rašyta jos 1830 m.
vizitacijos akte (
LVIA
, f. 694, ap. 1, b. 3776, l. 389),
atstatyta 1666 m. Senoji Pivašiūnų bažnyčia vienur
įvardijama Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų
ir šv. Jono Krikštytojo titulu (1797 m. vizitacija),
kitur tik Šv. Jono Krikštytojo titulu (1820 m.
vizitacija), bet Slupskio vizitacijos akto duomenys
(Kurczewski Jan. Stan kosciołów parafjalnych
djecezji wileńskiej po najściu neprzyjacielskiem,
in:
Litwa i Ruś
, 1912, t. 3, zesz. 1, s. 58) rodo, kad
1674 m bažnyčiai suteiktas Marijos Ėmimo į dangų
titulas ir Šv. Jono bei Šv. Benedikto kontitulai.
12?
Kurczewski J.,
Biskupstwo Wileńskie
, s. 468.
13?
LVIA
, f. 694, ap. 1, b. 4019, l. 705; J. Kurczewskio
Vilniaus vyskupijos 1674–1677 m. vizitacijos
aktų nuorašas, in:
LMAB RS
, f. 318–26479,
l. 44; Kurczewski J. Stan kościołów..., s. 58; pasak
1820 m. vizitacijos, bažnyčia konsekruota Šv. Jono
Krikštytojo titulu, pasak 1797 m. vizitacijos –
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir šv. Jono
Krikštytojo titulu, o 1849 m. kronikoje-anketoje
nurodytas ir dar vienas – Šv. Benedikto kontitulas.
14?
Žr. išn. 11.
15?
Pivašiūnų bažnyčios 1797 m. vizitacijos aktas
ir Senųjų Trakų benediktinių bažnyčios ir
vienuolyno 1799 m. vizitacijos aktas, in:
VUB RS
,
f. 57–? 53–904, l. 1–4v; f. 57–? 53–1122, l. 1;
Pivašiūnų bažnyčios 1820 m. vizitacijos aktas,
in: LVIA, f. 694, ap. 1, b. 4019, l. 705.
16?
Duomenys apie langų skaičių ir vietą prieštaringi:
1799 m. minimi 9 bažnyčios langai, o 1820 m. – 3
zakristijų langai ir toliau 11 bažnyčios langų
(8 mediniais ir 3 alaviniais rėmais), nenurodant,
ar prie 11 priskaičiuoti ir zakristijų.
17?
1830 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos aktas,
in:
LVIA
, f. 694, ap. 1, b. 3776, l. 386.
18?
1853 m. Pivašiūnų bažnyčios inventorius, in:
PR
.
19?
1830 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos aktas,
in:
LVIA
, f. 694, ap. 1, b. 3776, l. 387.
20?
1797 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijos aktas,
in:
VUB RS
, f. 57–? 53–904, l. 3.
21?
Jankevičienė A. Mediniai sakraliniai pastatai..., p.
461–463; Adomonis T., Adomonytė N.
Lietuvos
dailės...
, p. 90; Jankevičienė A.
Lietuvos medinė
sakralinė architektūra
, p. 158, 160.