Basic HTML Version
20
1812 m. prancūzų kariai iš Pivašiūnų bažnyčios paėmė sidabrinę komuninę,
12 alavinių žvakidžių, 2 varines triūbas ir kitokio smulkaus inventoriaus?
19
.
1818 m. vizitacijoje nurodyta, kad bažnyčia sena, dengta malksnomis ir rei-
kalinga remonto. Ji 14 sieksnių ilgio ir 6 pločio (27,3 × 15,6 m). Matyt, bažnyčia
buvo remontuota, nes 1799 m. nurodyti 9, o 1818 m. tik 6 langai. Išlikę tie patys
5 altoriai, tik viduje 3 sakyklos. Buvo taisyta ir varpinė, joje kabojo 3 varpai. Vie-
nas jų svėrė apie 4, kitas 2, trečias 1 pūdą (pūdas prilygo 16,38 kg). Bažnyčios
bokštelyje kabojo apie 30 svarų (12,45 kg) sveriantis varpelis (signatūra).
Visai kitokia bažnyčia aprašyta ir 1820 m. vizitacijoje: gerokai mažesnio
pločio (gal matuota be zakristijų?), su 11 langų (gal vienur įtraukti maži lange-
liai, o kitur ne?), griūvanti ir nebesuremontuojama, todėl labai reikalinga sta-
tyti naują šventovę?
20
.
Bažnyčia 18251845 m.
1822 m. kitoje vietoje, ant kalno, pradėta staty-
ti nauja medinė bažnyčia. Apie tai liudija data pagrindinių laiptų akmenyje
(1822). Statyba užbaigta 1825 m. Šventovė iškilo Senųjų Trakų benediktinų lė-
šomis ir tuometinio abato Celestino Sorokos rūpesčiu. Konkrečių žinių apie
statybos eigą, medžiagų įsigijimą, darbų organizavimą ir kt. nepavyko aptikti.
Naujoji bažnyčia buvo 64 uolekčių (uolektis prilygo 64,96 cm) ilgio, 18 pločio
ir 12 aukščio, dengta dvigubomis malksnomis. Priekyje 4 mūrinės kolonos.
Bažnyčia pašventinta ir joje pradėta rengti pamaldas 1826 m. Iki 1828 m. jau
buvo įrengti 3 altoriai. Tais metais senoji bažnyčia jau buvo nugriauta. 1830 m.
nurodyti jau 4 altoriai. Seniausios metrikų knygos siekė 1715 m. Bažnyčios sta-
tyba rūpinęsis kun. Celestinas Soroka 1827 m. tapo Pivašiūnų prepozitu, o nuo
1845 m. iki mirties buvo klebonu?
21
.
Po 1831 m. sukilimo 1832 m. caro valdžia Vakarų gubernijose uždarė 191 vie-
nuolyną, o Vilniaus vyskupijoje jų panaikino daugiau negu 60, tačiau Senųjų
Trakų benediktinai tada išliko. Tiesa, 1832 m. uždarytas Senųjų Trakų bene-
diktinams priklausęs Pašaltuonio vienuolynas su bažnyčia, priklausęs Žemaičių
Bažnyčios statybos
ir konsekravimo
paminklinė lenta.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka