Basic HTML Version
19
benediktinų, yra nežinia kieno statyta, nekonse-
kruota, jau sena, paramstyta ir reikalinga esminio
taisymo nuo pat pamatų. Viduje įrengti trys dro-
žinėti altoriai. Didžiajame altoriuje kabo stebuk
lais garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas.
Būta 2 klausyklų, sakykla, 10 suolų, senas, tačiau
dar tinkamas pozityvas (vargonų atmaina). Vei-
kusi Škaplieriaus brolija.
Šventoriuje esanti varpinė taip pat reikalinga
esminio taisymo. Iš trijų jos varpų vienas nukabintas. Be kapinių šventoriuje,
netoliese buvo įsteigtos ir jau veikė antros kapinės. Šventorius ir kapinės aptver-
ti. Prieglauda (špitolė) irgi griūvanti, pusė jos be stogo. Namas, kuriame gyveno
klebonas, buvo tvarkingas ir patogus.
Parapijoje veikė ir Pažaislio kamalduliams priklausanti Dusmenų koplyčia.
Gineitiškių dvare buvo privati koplyčia. Parapijoje dar minima Ūta (
Huta
), ku-
rioje prie fabriko (
przy fabrice Hutney
) gyveno liuteronų tikybos asmenys. Tikė-
tina, jog turėta omenyje stiklo dirbtuvė?
16
.
1799 m. Pivašiūnų bažnyčios aprašyme taip pat minima, kad bažnyčia visiš-
kai sena ir iš dviejų pusių sutvirtinta atramomis. Bažnyčia be prieangio (bobin-
čiaus), turi dvi zakristijas, joje iš viso 9 langai.
Be Pivašiūnų miestelio (5 valstiečių ir 3 daržininkų kiemai), vienuoliams dar
priklausė 2 kaimai: Jurkonys (6 valstiečių ir 1 daržininko kiemas) ir Liesionys
(4 valstiečių kiemai), taip pat Būdos užežis (2 valstiečių kiemai).
Išsamiai aprašyti Senųjų Trakų vienuolynui priklausę palivarko pastatai:
gyvenamasis namas, 2 sandėliai, 2 nenurodytos paskirties gyvenamieji pastatai,
palivarko ekonomo namas, svirnas, virtuvė, menkas malūnas, šulinys, 5 tvarteliai
kiaulėms, tvartas, šieninė, alaus varykla, užvažiuojamasis kiemas?
17
.
Rašydamas apie Daugus, Algimantas Miškinis teigia, kad
1806 m. iškilusi
bažnyčia statyta panaudojus senos iš Pivašiūnų atkeltos bažnyčios rąstus.
Kita-
me šaltinyje 1849 m. Daugų bažnyčios kronikoje taip pat tvirtinama, jog
kun. Povilas Deškevičius atgabenęs iš Pivašiūnų seną bažnyčią ir iš jos Dauguose
pastatęs dabartinę?
18
. Kaip jau minėta, 1797 m. Pivašiūnų bažnyčia buvo sena,
ji tokia liko ir vėliau, todėl ir negalėjo būti perkelta į Daugus. Iš kur dviejuose
skirtinguose šaltiniuose atsirado teiginys apie Pivašiūnų bažnyčios perkėlimą
1806 m. į Daugus, sunku paaiškinti. Gal buvo pervežtas koks nors vienas ar
keli Pivašiūnų palivarko pastatai?
Bažnyčios statybos
kertinis akmuo.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka