Page 18 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

18
vyskupo sufragano Mykolo Slupskio 1674–1677 m. vizitacijoje,
kurią išvertęs į lenkų kalbą paskelbė kun. Jonas Kurčevskis. Vizi-
tuodamas Pivašiūnus, vyskupas Slupskis radęs čia nau­ją ir gražią
bažnyčią ir 1674m. rugsėjo 13 d. konsekravęs Švč. Mergelės Marijos
Ėmimo į dangų, šv. Jono ir šv. Benedikto titulu?
11
. Deja, toje vizi-
tacijoje naujoji bažnyčia neaprašyta, neužsiminta nė apie senosios
likimą. 1844–1861 m. Pivašiūnų bažnyčios vizitacijose ir invento-
riuose, skyriuje apie pamaldų tvarką, minimos ir pagal Klockio
fundaciją nuo 1664 m. paskirtos kassavaitinės ketverios skaityti-
nės Mišios už fundatoriaus sielą. Tikėtina, kad tais metais ir buvo
pastatyta bažnyčia, kurią 1674 m. konsekravo vyskupas Slupskis.
Vėlyvoje Senųjų Trakų vienuolyno 1818 m. vizitacijoje teigia-
ma, kad benediktinai Pivašiūnų bažnyčią administruojantys nuo
1683 metų?
12
. Matyt, tai reiktų suprasti kaip Pivašiūnų parapijos įsteigimą tais me-
tais. 1710 m. testamente minimas Pivašiūnų klebonas ir viceklebonas?
13
.
Polocko vaivadijos karo pareigūno (
strażnik
) Jono Ščyto (
Szczyt
) 1710 m.
birželio 28 d. surašytame testamente prašoma jį ir jo žmoną palaidoti Pivašiūnų
bažnyčioje. Iš jo Bubelių dvaro (Gardino aps.) paliekama 500 auksinų Piva­šiūnų
bažnyčiai, taip pat pinigų skiriama ir kitoms bažnyčios. Iš žmonos Gustonių
dvaro (Trakų aps.) Pivašiūnų bažnyčiai dovanojama 12 000 auksinų. Taip pat
tos bažnyčios varpui įgyti skiriama 924 auksinai, šventovės restauravimui –
1 000 auksinų. Šioje bažnyčioje esantiems Švč. Mergelės Marijos paveikslo ap-
taisams paliekama 700, šv. Benedikto ir šv. Antano paveikslų sidabriniams vo-
tams – 50 auksinų?
14
. Iš šiuo metu žinomų dokumentų tai būtų pirmas Pivašiūnų
Švč. Mergelės Marijos paveikslo paminėjimas.
Regimanta Stankevičienė yra aptarusi vėlyvuose šaltiniuose nurodomas skir­
tingas datas, kai Pivašiūnų bažnyčia degusi (1743 ar 1745 m.) ir buvusi atstatyta.
Galima spėti, jog teisingas, nors ir vėlyvas yra teiginys, kad Pivašiūnų bažnyčią
atstatęs Senųjų Trakų benediktinų vienuolyno abatas Jonas Jakielskis, tas parei-
gas ėjęs 1729–1766 m.?
15
Matyt, 1674 m. konsekruotoji Pivašiūnų bažnyčia iki XIX a. negalėjo išlikti.
1797 m. vizitacijoje nurodoma, kad sena Pivašiūnų bažnyčia esanti nekonsekruo-
ta. Iš šiuo metu žinomų dokumentų negalima nustatyti, ar XVIII a. Pivašiūnų
bažnyčia tikrai buvo sudegusi ir kada tame amžiuje buvo atstatyta arba pastatyta.
Pivašiūnų bažnyčia ir klebonija XIX a. pr.
Trakų dekano 1797 m. vizita-
cijoje rašoma, kad Pivašiūnų parapinė bažnyčia, administruojama Senųjų Trakų
Bažnyčios
fundatoriaus Jono
Klockio portreto
fragmentas.
Klaudijaus Driskiaus
2006 m. nuotrauka