Basic HTML Version
21
vyskupijai. Gavęs Žemaičių vyskupo sutikimą ir Vilniaus vyskupo bei
Romos katalikų dvasinės kolegijos leidimą (įsaką), kun. Soroka 1833m.
vasario mėn. iš uždarytosios Pašaltuonio bažnyčios į Pivašiūnus par
vežė vargonus, varpą ir kitokio reikšmingesnio liturginio inventoriaus.
1835 m. bažnyčia buvo apvogta. Kas konkrečiai pagrobta, nežinia?
22
.
Vietoj senosios varpinės kalno papėdėje 1839 m. ant kalno prie-
šais bažnyčią pastatyta nauja. Ji kvadrato formos (kraštinė 7 aršinai),
14 aršinų aukščio (aršinas 71,12 cm), su 3 varpais?
23
.
18411843 m. rusų valdžia panaikino bažnytinę žemėvaldą ir na-
cionalizavo visas vienuolynų ir bažnyčių žemes. Pivašiūnų parapinė
bažnyčia priskirta ketvirtai klasei. Klebonui buvo mokama 275 rublių
metinė alga. Bažnyčiai dar paskirta 33 dešimtinės (dešimtinė prilygo
1,0925 ha) žemės be valstiečių. Valstybės iždo perimtą Pivašiūnų val-
dą, be bažnyčiai skirtų 33 dešimtinių, sudarė 439 dešimtinės ariamos,
57 dešimtinės blogos žemės ir 598 dešimtinės miško?
24
. Paliktas kaip
vadinamasis neetatinis, Senųjų Trakų benediktinų vienuolynas nebe-
galėjo priimti naujų narių ir, sumažėjus vienuolių, 1850 m. buvo uždarytas, tačiau
Senųjų Trakų ir Pivašiūnų bažnyčios nepanaikintos.
Bažnyčia ir parapijos pastatai 18451920 m.
1848 m. pastatyta nauja prie-
glauda (špitolė). 1853 m. vietoj senosios bažnyčios pastatyta koplyčia, išlikusi iki
šiol. 1856 m. klebono Petro Kaminskio rūpesčiu jau taisyti bažnyčios pamatai:
sueižėjusios pamatų plytos pakeistos akmenimis, nutinkuotos priekinės kolonos
ir pan. Bažnyčiai reikėjo naujo stogo, perkloti plytų grindis. 1861 m. įgytas naujas
varpas, sveriantis apie 172 kilogramus. 1862 m. įrengtas penktas altorius?
25
.
Tvirtai pastatyta bažnyčia visų klebonų buvo kruopščiai prižiūrima. Prirei-
kus visada vykdytas smulkus remontas, dažyta. Vilniaus generalgubernatoriaus
bylose iki XX a. nerasta jokio prašymo leisti remontuoti Pivašiūnų bažnyčią.
1884 m. gautas valdžios leidimas rinkti aukas naujam bažnyčios malksnų stogui
(perdengtas 1887 m.). Klebonas Konstantinas Lodzius rūpinosi bažnyčios puo-
šimu, įgijo daug naujo inventoriaus ir drabužių. 1891 m. šis klebonas prašė leidi-
mo išbraukti iš inventoriaus net 78 vienetus įvairių senų, nebetinkamų ir netu-
rinčių išliekamosios vertės rūbų, ketindamas juos sudeginti?
26
. Klebono Antano
Deksnio rūpesčiu 1904m. apmūrytas bažnyčios šventorius ir kapinės, iškilo trijų
navų vartai. Be to, 1907 m. jis bažnyčios tarnams pastatė naują namą?
27
.
Pivašiūnai nuo seno garsėjo Žolinės atlaidais. Kaip liudija koresponden-
cijos spaudoje, nuo 1905 m. rusų valdžiai panaikinus procesijų draudimus, į
Varpinė.
Nuotrauka iš Petro Akiro-
Biržio knygos Alytaus
apskritis (Lietuvos
miestai ir miesteliai, t. 1,
Kaunas, 1931). Lietuvos
mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka