Basic HTML Version
16
Evangelikų reformatų ar evangelikų liuteronų bažnyčia.
Iš Pivašiūnų pa
rapijos kilęs mokytojas Vytautas Vitunskas rašo, kad prie dabartinio kelio į Stak
liškes esąs kalnas, vietos žmonių vadinamas Kirkakalniu. Pasakojama, kad ant jo
stovėjusi evangelikų bažnyčia (kirkė). Pasak sklandžiusių nuogirdų, ji sudegusi
ar buvusi tyčia sudeginta. Gretimoje kalvoje, vadinamoje Liuteronkalniu, buvu-
sios kapinės su koplyčia ir laidojimo rūsiu. Nykstant reformacijai,
kurį laiką dar
melstasi kapinių koplyčioje, kol ir ši sunykusi. Dabar tik pamatų likučiai žymu toje
vietoje, kur kunigas J. Kaušyla 1939 m. pastatė ąžuolinį kryžių?
5
.
Reformacijos tyrinėtojai Pivašiūnų evangelikų reformatų (kalvinistų) bažny
čios nemini. Iš reformacijos istorijos žinoma, kad per religines kovas seniausi Lie
tuvos evangelikų reformatų dokumentai, buvę Vilniuje iki 1612 m., sudegė. Ne-
toli Pivašiūnų, Dusmenyse, tikrai kurį laiką veikė evangelikų reformatų bažnyčia,
tačiau ji buvo pasisavinta iš katalikų. Jauminėta, kad neišliko Trakų žemės teismo
knygos, todėl aptikti dokumentų apie Trakų apskrityje XVI a. buvusias evange-
likų reformatų bažnyčias tikimybė labai maža. Vis dėlto tikėtina, kad šis žemės
vardynas tikslus ir susijęs su liuteronų tikyba. 1797 m. Pivašiūnų bažnyčios vizita-
cijoje, be kita ko, nurodyta, kad Ūtoje prie fabriko gyvenantys liuteronų tikybos
asmenys?
6
. Galėjo būti, kad prie Pivašiūnų jie buvo pasistatę savo tikybos maldos
namus ir įsisteigę kapinaites. Galbūt liuteronai buvo įsikūrę buvusių evangelikų
reformatų maldos namų vietoje.
Pivašiūnų dovanojimas Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui.
XVII a.
trečiame dešimtmetyje Pivašiūnų palivarko savininkas buvo Jonas Klockis (
Kloc
ki, Kłodzki
). Jonas Klockis. Ši giminė kilusi iš Klodos gyvenvietės Lenkijoje,
dabartinėje Radomo vaivadijoje. Genealogijos tyrinėtojas Severinas Uruskis nu-
rodo, kad Klockio protėviai 1446 m. turėję Klodoje žemės valdą. Tos giminės
palikuonis minėtasis Jonas Klockis buvo susituokęs su LDK gyventoja Sofija
Jaskuldaite (
Jaskułdówna
). Tad Klockis galėjo būti ir LDK pareigūnas. 1624 m.
jis minimas kaip Medilo seniūnas (valstybinio dvaro valdytojas), o 1628 m. buvo
ir Kauno apskrities (pavieto) pastalininkis?
7
.
Iš ponų Daugėlų įgytus Pivašiūnų turtus Klockis testamentu paliko Senųjų
Trakų vienuoliams benediktinams, nes buvo bevaikis. 1797 m. valdžios reikala-
vimu žiniose apie Senųjų Trakų benediktinų vienuolyną teigiama, kad Pivašiū-
nų kleboniją Klockis fundavęs 1633 m. sausio 9 d.?
8
Testamento vykdytoju buvo
paskirtas Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Jonui Klockiui mirus, vyskupas
Tiškevičius Senųjų Trakų benediktinams pranešė, kad Klockis testamentu jiems
dovanojęs Pivašiūnų palivarką su jam priklausančiais valstiečiais, žeme, mišku ir