Basic HTML Version
15
Bažnyčios istorija
Pivašiūnų gyvenvietė Alytaus rajone, 11 km į šiaurę nuo Daugų, o jų parapija
su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia priklauso Kaišiadorių vys-
kupijos Alytaus dekanatui. Netoliese iš šiaurės rytų prie gyvenvietės prisišlie-
jęs Ilgio ežeras. Į vakarus nuo jos miško pakraštyje yra piliakalnis, datuojamas
I tūkstantmečiu.
Pivašiūnų pavadinimo kilmė ir pirmas rašytinis paminėjimas.
1921 m. at
sakyme Pivašiūnų pradžios mokyklos mokytojui į pasiteiravimą, ar galima Piva-
šiūnus kildinti iš žodžių
pieva
bei
šienas
ir kokia šio vietovardžio kilmė, kalbinin-
kas Kazimieras Būga pateikė platesnį paaiškinimą. Jis nurodė, kad Pivašiūnai su
pieva
ir
šienu
neturi nieko bendro. Vietovardis esąs asmenvardinės kilmės iš lenk.
Piwosz
(liet
. Pivašius
). Panašios darybos kiti vietovardžiai, pavyzdžiui, Bertašiū-
nai, Milašiūnai, Petrašiūnai, Tamošiūnai, taip pat esą slaviškos kilmės (iš
Bartosz,
Milosz, Petrasz, Tomasz?
1
). Lenkų bendrinis žodis
piwosz
reikštų alaus mėgėją. Dar
galima paminėti, kad lenkų asmenvardis
Piwosz
minimas 1546 m. dokumente?
2
.
1567 m. LDK kariuomenės surašyme Pivašiūnai nepaminėti. Minimas tik
netoliese dabartinių Pivašiūnų buvęs Aleksandro Tomaševičiaus Sudvariškių
(
? ?????????
) dvaras. Jam tada dar priklausė Aukštadvario ir Gineitiškių dvarai?
3
.
Kada įsteigtas Pivašiūnų palivarkas, nustatyti nėra paprasta, nes XVI a. Trakų
žemės teismo aktų knygos neišliko. 1608 m. rugsėjo 5 d. dokumente dėl žemių
ribų minimas kelias, einantis iš Dusmenų miestelio į Pivašiūnus?
4
. Šiuo metu tai
laikytina pirmu Pivašiūnų paminėjimu istoriniuose dokumentuose.
Kazys M i s ius
Pivašiūnų praeities puslapiai