Basic HTML Version
99
O Marija Pivašiūnų,
Nusidėjėlių gynėja,
Vesk į dangų, būk pas Sūnų
Teismo dieną užtarėja!
Ten per amžius Ją regėsim
Ir kaip Motiną mylėsim.
Klausydamasis šios giesmės, menu tą 1988 metų dieną, kai su bičiuliu, Vilniaus
universiteto docentu Leonu Petravičiumi buvau atvažiavęs į Pivašiūnų Dievo
Motinos atlaidus. Tada netikėtai buvau tapęs dabar jau a. a. kardinolo Vincento
Sladkevičiaus kurjeriu. Mat anuomet jis (bene, kaip pats minėjo, su atsistatydi-
nimo prašymu) buvo nuvažiavęs pas popiežių. Atvykusiam tada dar iš po raudo-
nųjų padu kenčiančios tėvynės kardinolui Šventas Tėvas Jonas Paulius II rengė
dovaną auksinę karūną Pivašiūnų Dievo Motinai. Tačiau kardinolas, Vatika-
ne susitikęs su karūną kuriančiais meistrais, sužinojo, kad iki jo išvažiavimo į
Lietuvą toji dovana nebus baigta. Kadangi gyvendamas pas monsinjorą Vytautą
Kazlauską, tuo metu vadovavusį Vatikano radijo lietuviškųjų laidų redakcijai,
kartas nuo karto koridoriuje ar prie stalo susitikdavau su kardinolu arba ilgokai
pasikalbėdavau su juo kambaryje, jis paprašė, kad aš, grįždamas iš Romos namo,
užbaigtą karūną parvežčiau. Atsakingi Vatikano pareigūnai, išgirdę, kad karū-
ną Lietuvon galės pargabenti Vilniaus universiteto dėstytojas, sutiko su tokiu
pasiūlymu. Kardinolas mane patikino, kad prie dovanos bus pridėti specialūs
laiškai su reikiamais antspaudais ir sutvarkyti visi sovietinio režimo metais bū-
tini formalumai.
Tada Italijoje pabuvau gal tris keturias savaites ilgiau už kardinolą. Gerojo
monsinjoro Kazlausko dėka aplankiau Kaprio salą, apvažinėjau Pizos, Milano,
Florencijos, Neapolio ir kitus miestus, pamačiau Romoje katakombas, kolizie-
jų, didžiuosius muziejus ir katedras, aplankiau Tivolį, Kastelgandolfą, Fraskatį
kun. dr . Kaz i m i eras Ambrasas S J
Kardinolo kurjeris