Basic HTML Version
90
su visais parašais. Deja, savo akimis ir šito rašto man neteko pamatyti, nes ir tas
dublikatas dar po dviejų savaičių dingo! Iš vyskupijos kurijos, kovo mėnesį! Tą-
kart Sladkevičius labai jau nustebęs, kad aš vėl nemačiau dar labiau graužėsi.
Kas gi žino, kas tą raštą nuo stalo pasiskolino, priglaudė, žodžiu, pas save
.
Dabar bažnyčioje po stiklu auksiniuose rėmeliuose jau trečiasis egzemplio-
rius, atėjęs dar po metų.
Pradėjo Sladkevičius pagal savo užrašus žiūrėti, skaičiuoti, kas pas jį ir kada
buvo, kokie žmonės lankėsi. Atrodo, rašydavo dienoraštį ir žymėdavosi lankyto-
jus. Nervinosi, kol priėjo prie išvados: sako, jau žinau kas. Aš tada paprašiau: O
man nesakykit, kas. Labai jau čia daug naudos
O jeigu dar kunigas
Geriau
nežinoti, nes man bus nemalonu ir ranką paduoti
Sladkevičius nusišypsojo,
bet suprato ir mane, ir tai, kad niekam nieko neįrodysim, nieko nebepakeisim.
1988-ieji dar buvo tuo ypatingi, kad labai daug kunigų tais metais mirė... Ki-
tąsyk susitikau su vyskupu per kunigo Jono Tomkaus laidotuves, o gal per ke-
tursavaitį. Pasisakė jau išrinkęs Pivašiūniškei titulą. Visų kunigų atsiklausęs, tei-
ravęsis pasiūlymų, bet nusprendęs pats. Pasakė išrinkęs Nuliūdusiųjų Paguodos
titulą. Daugiau kalbų apie tai nebebuvo.
Laikas bėga, jau ir gegužė. Prireikė tiksliai išmatuoti paveikslą, Mergelės ir
Jėzulio veidą, atstumus tarp jų. Alytuje samdytas fotografas padarė dideles nuo-
traukas, ir dar atlikome matavimus popiežiškajai karūnai. Ant nuotraukos tiek
Popiežiaus
Jono Pauliaus II
apaštališkasis
laiškas dėl Pivašiūnų
Švč. Mergelės
Marijos Nuliūdusiųjų
Paguodos paveikslo
vainikavimo
popiežiškosiomis
karūnomis.
Klaudijaus Driskiaus
2006 m. nuotrauka