Basic HTML Version
55
kaip ir Viduramžių šventovėse, įkomponuotas ten, kur yra dėl Meilės ir Išgany-
mo pasiaukojusios pervertosios Švč. Širdies ir dangaus arkos ( Jėzaus krūtinės
lanko) simbolinė vieta.
Svarbiausios interjero puošmenos ir pamaldumo traukos vietos altoriai.
Dabar jų penketas, du iš jų susieti į vieną architektūrinę kompoziciją. Iš pradžių
įrengta tik presbiterijos arba didžiojo ir Švč. Mergelės Marijos altorių komplek-
sas ir dešinės koplyčios Šv. Benedikto altorius. Jie buvo panašaus silueto, tik pres-
biterijos įrenginys daug didesnis ir retai pasitaikančios erdvinės architektūrinės
struktūros. Tai mūrinis, kadaise gipsine (dabar auksuota metaline ir medine) or-
namentika dekoruotas įrenginys, turintis medinių elementų ir puošiamas laiko
būvyje kitusių ir gausintų skulptūrų.
Didieji altoriai [žr. p. 128129] su papildomu altoriumi virš jų puikiai išryš-
kina tikinčiųjų labai gerbiamus paveikslus, suteikia specialią vietą su jais susiju-
sių švenčių metu atnašauti Mišių auką, o prie viršutinės mensos vedantys laiptai
leidžia maldingai priartėti prie gerbiamo atvaizdo. XVIII a. antroje pusėje toks
dviejų mensų altorius buvo įrengtas stebuklinguoju Marijos paveikslu garsėju-
sioje Šiluvos bažnyčioje. Pivašiūnų presbiterijos altorius sukurtas Vilniaus ka-
tedros klasicizmo stiliaus didžiojo altoriaus komplekso pavyzdžiu ir taip pat
pakartoja pastato fasade pritaikytą portiko motyvą. Katedroje suderinti prieki-
nis kanauninkų altorius be retabulo ir viršutinis vikarų altorius su portiku prie
galinės sienos; Pivašiūnuose portikas su trikampiu frontonu, keturiomis centre
praretintomis priekio kolonomis ir jų ašyse prie sienų priglaustomis puskolonė-
mis jungia abi skirtingame aukštyje įrengtas mensas. Jis yra tarsi dar viena vidinė
šventykla ir garbės baldakimas Švč. Mergelės paveikslui.
Apatinė didžiojo altoriaus mensa sumūryta ant trijų pakopų pakylos ir at
remta į portiko priekio kolonas laikančią sienelę. Iš pradžių ant jos stovėjo kitas,
veikiausiai iš senosios bažnyčios perkeltas tabernakulis, bet 1844 m. jau puikavo-
si dabartinis poliruota skarda apkaltas medinis Sandoros skrynios formos taber-
nakulis su dekalogo skaitmenimis ant durelių, ornamentų apvadais ir antabo-
mis [žr. p. 140141]. Senojo Testamento tęstinumo Naujajame Testamente idėja
ir pavidalu jis siejasi su Vilniaus katedros kanauninkų altoriaus tos pačios paskir-
ties antstatu (tik pastarasis papuoštas ankstesniais auksakalystės kūriniais ir dar
turi antrą tarpsnį). Katedros tabernakulį pagal architekto Karolio Podčašinskio
projektą 18361837 m. padarė skulptorius Kazimieras Jelskis?
24
. Tų pačių kūrėjų
gali būti ir Pivašiūnų tabernakulis?
25
. Jo kraštus puošia apie 1861 m. įkomponuo-
tos sėdinčių angelų skulptūros. Kun. Lodziaus atliktos interjero pertvarkos metu