Basic HTML Version
50
Atsiradus galimybei pasinaudoti iki šiol neprieinamu gana gausiu bažnyčios
18441938 m. dokumentų rinkiniu?
8
, šioje knygoje patikslinami jau nagrinėtų
kūrinių duomenys, į paveikslus ir skulptūras gilinamasi iš naujo, persvarstant
skelbtas įžvalgas. Chronologine seka aptariama senosios ir dabartinės bažnyčių
architektūra ir įranga, tolesniuose poskyriuose pristatomas stebuklingasis Dievo
Motinos paveikslas, kiti Marijos, Jėzaus ir šventųjų atvaizdai.
Senųjų Trakų benediktinai ir Pivašiūnai
Pivašiūnų bažnyčia, įkurta kaip Senųjų Trakų benediktinų rezidencijos šventovė,
XVIII a. pab. veikė jų aptarnaujama ir buvo jų prepozito administruojama pa-
rapijos bažnyčia. Apreiškimui Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benediktui dedikuotai
Senųjų Trakų bažnyčiai (šiuos titulus ji išlaikė iki šiol) 1442 m. gavus privilegi-
ją švęsti Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Apreiškimo, Apsilankymo ir Ėmimo į
dangų atlaidus?
9
, benediktinai plėtojo pamaldumą Marijai bei savo šventiesiems
pirmtakams ir jiems pavaldžiose bažnyčiose. Pavyzdžiui, XVIII a. vid. kaip šio
vienuolyno prepozitūra įsteigto Pašaltuonio ( Jurbarko r.) vienuolyno bažnyčioje
buvo Apreiškimo Švč. Mergelei (didysis), Šv. Benedikto ir Nukryžiuotojo alto-
riai su apaštalų Jokūbo ir Andriejaus ir benediktinės Scholastikos atvaizdais an-
truose jų tarpsniuose?
10
. Iš esmės tapati buvo ir Pivašiūnų bažnyčios altorių ikono-
grafinės programos šerdis.
Apie pirmus Senųjų Trakų benediktinų Pivašiūnų priorato ir šios vietos kata-
likų šventovės, pražuvusios 16551661 m. karo metu, pastatus ir jų puošybą nieko
nežinoma. Apie 1666 m.
11
atstatytą 1669 m. jau minimą?
12
naują gražią Pivašiūnų
bažnyčią, 1674m. rugsėjo 13 dieną Švč. MergelėsMarijos Ėmimo į dangų titulu, Šv.
Jono ir Šv. Benedikto kontitulais konsekruotą Vilniaus vyskupiją vizitavusio tuo-
mečio Baltarusijos vyskupo sufragano Mikalojaus Slupskio?
13
, jau galima aprašyti.
Ji stovėjo pakalnėje (ten, kur dabar koplyčia ir veikiausiai ten pat, kur buvo
pirmoji šventovė). Apie pirminį jos vaizdą ir vidaus įrangą istorinių duomenų iš-
likę tik nuo XVIII a. pabaigos. Vėliau rašyta apie XVIII a. vid.
14
bažnyčią ištikusį
gaisrą ir Trakų abato Jono Kentiečio Jakielskio (17291766) atliktą šventovės
atstatymą, tačiau spėjama, kad ši žinia klaidinga. Kažin, ar per tris dešimtme-
čius bažnyčia būtų galėjusi visiškai susenti, o statybos data būti pamiršta, nes
17971820 m. šventovės aprašymai liudija vis labiau blogėjusią pastato būklę.
Apie antros Pivašiūnų katalikų šventovės struktūrą, įrangą, liturginį ir me-
ninį inventorių duomenų teikia tie patys 17971820 m. dokumentai?
15
. Iš tašytų