Page 40 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

40
bet dėl per jauno amžiaus į kunigus negalėjo būti įšventintas. 1895–1897 m. stu-
dijavo Lvovo veterinarijos institute. 1897 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją,
1898 m. pasiųstas į Peterburgo dvasinę akademiją, tačiau dėl ligos 1899 m. grįžo
į Vilnių. 1899 04 04 (16) įšventintas kunigu ir paskirtas Vilniaus Šv. Petro ir
Povilo bažnyčios vikaru. Tais pat metais paskiriamas Bagdonavos filijos kuratu.
1901–1903 m. – Joniškio, 1903–1907 m. – Maišiagalos klebonas. Čia ėmėsi nau-
jos klebonijos statybos, remontavo bažnyčią, uždengė naują stogą. Negalėdamas
surinkti reikiamų pinigų, skolinosi iš privačių asmenų. Maišiagalos bažnyčioje
per pastaruosius 40 metų negirdėję gimtosios kalbos, dalis parapijiečių namuose
tebekalbėjo lietuviškai. 1904 m. Maišiagalos bažnyčioje Evangelija pradėta skai-
tyti lenkiškai ir lietuviškai, lietuvių vaikai pradėti katekizuoti gimtąja kalba. Pra-
dėtas šmeižti lenkų spaudoje kaip „litvomanas“, 1907 09 iškeliamas į Nalibokus.
1908–1911 m. – Marcinkonių klebonas, iš ten paskiriamas į Pivašiūnus. Maišia-
galoje kun. Petrulį pakeitęs klebonas Vincentas Gabševičius pasiekė, kad liku-
sios skolos už tos parapijos klebonijos statybą būtų pripažintos asmenine kun.
Petrulio skola, ir šiam teko per 1 000 rublių sumokėti iš savo asmeninių lėšų.
1919 m. balandžio mėn. užėmę Pivašiūnus, lenkai kun. Petrulį suėmė, kalino Vil-
niuje, vėliau paleido, o 1919 09 21 vėl suėmė Dauguose. Jam pavyko pasprukti ir
pasitraukti į Kauną. Nuo 1920 m. kun. Petruliui pradėję reikštis širdies ir inkstų
negalavimai nebeleido ilgiau eiti 1924 m. gautų Stakliškių dekano pareigų. 1927
06–1928 03 buvo Paparčių klebonas. 1927 m. du mėnesius gydėsi Vokietijoje.
1928 03 07 paskirtas Musninkų klebonu. Mirė nuo širdies smūgio. Palaidotas
Musninkų bažnyčios šventoriuje. Bendradarbiavo Aušroje, Draugijoje, Lietu-
vos aide, Tautoje, Viltyje, Vilniaus garse, Vilniaus žiniose. 1911 m. slapyvardžiu
Wajdelota išleido brošiūrą lenkų kalba Kuo esi? Lietuviu ar lenku??99..
1917–1919 06 Pivašiūnuose vikaro pareigas ėjo kun. V l a d i s l o v a s Kv i e -
c i e n i s (Kwiecień, 1889 – ?). Baigė Vilniaus kunigų seminariją, kunigu įšventin-
tas 1914 m. 1914–1916 m. buvo vikaras Žasliuose. 1922 m. tarp Vilniaus kunigų
nebeminimas?100.
1919 04–1921 m. Pivašiūnuose vikaru dirbo kun. J o n a s Va i š n o r a s (1894
Tauragnų par. – 1963 04 19 Semeliškėse). Ukmergės mokykloje baigė 4 kla-
ses. 1911 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kunigu įšventintas 1919 m.
1921–1924 m. studijavo Kaune. 1924–1940 m. dirbo kariuomenės kapelionu.
1940–1944 m. buvo Nedingės klebonas ir 1943 m. ten pastatė naują kleboniją.
1944–1946 m. dirbo vikaru Žasliuose. Nuo 1946 m. iki mirties ėjo Semeliškių
klebono pareigas. Buvo blaivininkas. Vengdamas galimų represijų, buvo uždaras,
Kun. Alfonsas
Petrulis.
Lietuvos nacionalinio
muziejaus 1904 m.
nuotrauka
Kun. Jonas Vaišnoras.
Kaišiadorių vyskupijos
kurijos archyvo apie
1960 m. nuotrauka