Page 39 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

39
gimnazijos 6 klases. 1893 m. įstojo į Mogiliavo arkivyskupijos (Peterburge) kuni-
gų seminariją. Baigęs joje 2 kursus, perėjo į Vilniaus kunigų seminariją. Kunigu
įšventintas 1898 m. ir paskirtas vikaru į Valkininkus, o 1899 m. toms pat parei-
goms – į Giedraičius. Čia išbuvęs 8 mėnesius, 1900 m. paskirtas Butrimonių
filijos kuratu. Už lietuvybės puoselėjimą trumpam suspenduotas. Rusų valdžia
už laidotuves su procesija 1901 m. kun. Petrui Čelkiui skyrė 50 rublių baudą.
1902 m. paskirtas Eišiškių vikaru. 1903–1905 m. Varanavo, 1905–1907 m – Ar-
moniškių klebonas. Nuo 1907 m. vėl Varanavo klebonas. Tik 1910 m. tapo lie-
tuviškos Darsūniškio parapijos klebonu, tačiau tais pat metais mirė. Be gimto-
sios, rusų ir lenkų kalbų, dar mokėjo vokiškai ir latviškai. 1908 m. išdrįso atvirai
vyskupui parašyti, jog kaip lietuvis esąs persekiojamas ir ujamas, nors siekiąs tik
tiesos ir teisingumo?
97
.
1902 05 02 Pivašiūnų klebono pareigas perėmęs kun.
An t a n a s K r i p a i -
t i s
(1867–?) netrukus iškeltas į Semeliškes. Kunigu įšventintas 1893 m. ir paskir-
tas vikaru į Slonimą, 1894–1900 m. jis klebonavo Inturkėje, 1900–1902 m. buvo
vikaru Ašmenoje, iš ten trumpam paskirtas į Pivašiūnus. 1902–1905 m. dirbo
kle­bonu Semeliškėse. Tolesnis jo likimas nežinomas: nuo 1905 m. Vilniaus vys-
kupijos kunigų sąrašuose nebefigūruoja, tačiau neminimas ir tarp mirusiųjų.
1902–1909 m. ir 1937–1940 m. Pivašiūnuose klebonavo kun.
An t a n a s
D e k s n y s
. Apie jį bus rašoma vėliau.
1909 09–1911 04 Pivašiūnų klebonu buvo kun.
V i n c e n t a s Mi š k i n i s
(1868 11 9 (21) Tauragnų par. – 1940 10 14 Strūnaityje). 1887 m. mokėsi Alūkstos
mokykloje, vėliau privačiai Liepojoje. 1890 m. Liepojos gimnazijoje išlaikė egza-
minus vaistininko mokinio teisėms. 1893 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminari-
ją. Kunigu įšventintas 1897 m. ir paskirtas Trakų vikaru, o 1898 m. – toms pat
pareigoms į Ašmeną. 1898–1899 m. buvo Čiobiškio, 1899–1902 m. – Kernavės
klebonas. Tose bažnyčiose sakė lietuviškus pamokslus. Už tai 1902 m. iškeltas į
Budslavą, iš ten perkeltas į Pivašiūnus. 1911 m. paskirtas Varanavo klebonu. Čia
mėgino įvesti lietuvių kalbą į pridėtines pamaldas, tačiau susidūrė su aršiu lenkų
endekų pasipriešinimu. Gaudavo atvirukų su paskviliais. 1922–1926 m. buvo Su-
žionių, nuo 1927 01 15 iki mirties – Strūnaičio klebonas. Ne kartą lenkų valdžios
kaltintas už lietuviškus pamokslus, raginimus išlaikyti lietuvybę?
98
.
1911–1927 m. Pivašiūnų klebonu buvo kun.
A l f o n s a s P e t r u l i s
(1873 08
04 (16) Kateliškiuose, Vabalninko par. – 1928 06 28 Musninkuose). Visuomenės
veikėjas, Lietuvos tarybos narys, Vasario 16-osios akto signataras. Baigęs Šiaulių
gimnazijos 6 klases, 1891 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją ir baigė 1895 m.,