Basic HTML Version
12
su Dievu yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, vienintelis Gelbėtojas ir Viešpats.
Bažnyčioje Dievas kalba savo žodžiais, kurie yra Dvasia ir gyvenimas. Bažny-
čioje Dievas veikia galia sakramentų, kurie yra regimasis Jo veikimas. Visa tai
teikia žmogui malonę atsiliepti žodžiu ir veikimu, kad žmogus turėtų gyve-
nimą, kad apsčiai jo turėtų, kad turėtų amžinąjį gyvenimą. Toks susitikimas
su Dievu tampa giliausia tikrove religine žmogaus patirtimi. Šios patirties
pagrindas yra pats Dievas, Dievo garbė, ne tik suteikianti transcendentinį pa-
grindą žmogaus būčiai, bet ir dovanojanti žmogui paties DIEVO draugystę,
meilės santykį.
Šis draugystės ir meilės santykis yra nuostabus! Jo esmę sudaro meilės skli-
dinas Dievo žodis ir veiksmas. Tad pirmiausia geras ir išmintingas Dievas ap-
reiškia save ir atskleidžia savo valios paslaptį (plg. Vatikano II Susirinkimas,
Dei
Verbum
, 2). Pirmiausia Jis leidžia pažinti save, visa ko Kūrėją. Šitas meilės susi-
tikimas pasiekia savo pilnatvę Jėzuje. Būdamas bažnyčioje ir Bažnyčioje, aš esu
ne priešais beveidę būtybę, bet priešais Asmenį, Kristų, Dievą, tapusį žmogumi.
Apreikšdamas save, neregimasis Dievas kreipiasi į žmones kaip į draugus (
ten
pat,
2). Šis kreipimasis tai meilės dialogas, pokalbis, draugystės ryšys, asmenų
bendravimas. Taip Dievas elgiasi ne tam, kad patenkintų mūsų smalsumą, bet,
kad pakviestų ir įvestų mus į bendrą gyvenimą su savimi (
ten pat,
2). Bendrys-
tės ir Apreiškimo planą Dievas vykdo glaudžiai tarp savęs susijusiais veiksmais
ir žodžiais (
ten pat,
2). Dievo ir žmogaus susitikimas vyksta ne tik istorijoje, bet
ir per istoriją, per įvykius, veiksmus, kuriuos vėliau paaiškina žodžiai. Įvairiais
laikais gyvenusių šventųjų pavyzdžiai labiausiai parodo Dievo žodžių ir veikimo
istorinį matmenį konkrečiomis gyvenimo aplinkybėmis. Galiausiai šis Dievo
draugystės ir meilės santykis yra patikėtas Bažnyčiai (
ten pat,
11). Kaip baž-
nyčios negalima pamatyti neįžengus į ją, taip ir šio santykio neįmanoma patirti
šalia Bažnyčios.
Pivašiūnų Švč.MergelėsMarijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir nuostabus stebuk
lingasis Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas yra mūsų tautos
krikščioniškojo tikėjimo gyvosios šventenybės. Per praėjusius šimtmečius ši šven-
tovė ugdė bei stiprino Dzūkijos žmonių religinį gyvenimą ir ištikimybę Dievui.
Kaip brangų perlą mūsų protėviai perdavė Žolinės atlaidų šventimo tradiciją, tą
gyvo, nuoširdaus, paprasto ir autentiško žmonių tikėjimo paminklą.