Basic HTML Version
11
Bažnyčia yra Dievo tauta, giliausias Dievo ir žmonių bendrystės slėpinys. Re-
gimoji šio slėpinio tikrovė bažnyčios pastatas, Dievo ir žmonių namai, susi-
tikimo vieta ir erdvė. Nors ji ir ne vienintelė, bet reikalingiausia. Krikščionys
šią vietą ir erdvę vadina šventa, nes ji pripildyta Dievo galybės ir šlovės. Kaip
ir ikona, taip ir bažnyčios pastatas yra giliausios Dievo ir žmogaus susitikimo
patirties išraiška. Todėl toks žmogaus rankų kūrinys yra gyvas ir kalbantis Die-
vo veikimas. Jam patirti ir išvysti reikalingas tikėjimas, tartum fotomenininko
objektyvas, atskleidžiantis Dievo matymą ir giliausias perspektyvas.
Bažnyčios aplinka ir išorė visada kviečia užeiti į vidų, peržengti laiką ir pa-
justi daugybės prieš mus gyvenusių žmonių tikėjimą bei maldą. Ji ragina atsiverti
Dievui, pripildančiam mūsų gyvenimą prasmės ir džiaugsmo.
Šventovė regima tik tikėjimo žvilgsniu. Bažnyčios pastatas išreiškia patį
Kristų žmogaus Atpirkėją ir tikinčiųjų bendruomenę Bažnyčią. Savo gel-
me bažnyčia pirmiausia skelbia Švenčiausiosios Trejybės slėpinį, kuris žmogui
dovanojamas Kristaus kančia, mirtimi ir Prisikėlimu. Jėzus žmogui santykyje
Žodis skaitytojui
Jonas I vanausk as
K a i š i ador ių v yskupas