Page 111 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

111
mūsų jaunuoliai pripažinti antrais pagal
aktyvumą Kaišiadorių vyskupijoje. Juos
tel­kia ir vargonininkas Glovickis, taip pat
dir­bantis muzikos mokytoju Pivašiūnų vi-
durinėje mokykloje. Parapija savo ruožtu
bendradarbiauja su mokykla ir seniūnija,
kartu rengdama Rugsėjo 1-ąją, Paskutinio
skambučio šventę, Vėlines. Jaunimo Mi-
šių liturgijos šventimui kiekvieną mėnesį
ruošiasi vis kita vidurinės mokyklos klasė;
tai skatina pasitempti ir suteikia galimybę
pasireikšti visiems maldingiems vaikams. Džiugu, kad Pivašiūnų vidurinėje mo-
kykloje visi mokiniai lanko tikybą.
Kai miestelis nedidelis, ir žmonių negausu (ką jau kalbėti apie mokinius…),
tai viskas tarsi ant delno. Jei kuris parapijietis ar parapijietė aktyvus, tai aktyvus
kone visur, visose iniciatyvose ir talkose. Dėl jaunimo kartais net pasvarstau, kur
galimybių riba. Ar mes, suaugusieji, ne per daug jį perkrauname, įtraukdami į
kultūrinę ir religinę veiklą? (Pavyzdžiui, dainingas Eičiūnų jaunimas dalyvauja
ir skautų dainų konkursuose, vyksta į stovyklas, į ateitininkų žiemos ir vasaros
akademijas, giedoti į atlaidus ir net laidotuves…) Visada iškilmingos ir ypatingos
būna Pivašiūnų procesijos. Čia ir vėl neapsieiname be jaunimo… Procesijų dra-
bužiai – dailūs, menantys kunigo Antano Černos klebonavimo laikus.
Deja, jaunimo gretos kasmet retėja, baigusieji mokslus palieka Pivašiūnus.
Tokia jau kaimo specifika: užaugini kartą, išlydi ir vėl augini naują. Tačiau tas
tebesantis, tebeaugantis Pivašiūnų jaunimas – tikrai labai veiklus, mielai daly-
vaujantis parapijos gyvenime, liturgijos šventime, skaitantis Šv. Rašto skaitinius,
kalbantis Rožinį, savarankiškai giedantis psalmes ir litanijas.
Pivašiūnų parapijoje daug pastatų, ir jų būklė kelia daug rūpesčių. Gaila, kad
senosios klebonijos namas vis dar nesuremontuotas. Šventovės pakalnėje yra
kop­lytėlė. Tokia medinė architektūra ne tik degi, bet ir trapi. O juk Pivašiūnų
šventovės istoriją ypač lydi gaisrai ir atstatymai, kaip manoma, per tai pražuvo
ir istoriniai šaltiniai. Tačiau išliko padėkos ženklai, votai, kurių vis daugėja. Pas
Nuliūdusiųjų Paguodą žmonės keliauja, pirmiausia vidinių poreikių vedami. Bet
kartu ateina padėkoti, nes ką gi kita liudija votai, jei ne prisirišimą ir dėkingumą?
Marija pati
užkalbina
, tad mums – kunigams, katechetams ir savanoriams, –
lieka tik uoliai patarnauti Pivašiūnų Dievo Motinos svečiams, nuolankiai nešti
Rožinio maldos
tiesioginė transliacija
per Marijos radiją iš
Pivašiūnų šventovės.
Klaudijaus Driskiaus
2013 m. nuotrauka