Basic HTML Version
108
atkreipia dėmesį: nuo 1995 m. Žolinių iškilmę švenčiant lauke, nė vieneriais me-
tais nelijo. Iš ryto, ar popiet taip, bet šv. Mišių nė kartą lietus nesutrukdė. Kone
stebuklas įvyko ir 2008 m., kai likus savaitei iki atlaidų, praūžė škvalas. Žolinės
šventimui jau viskas, išskyrus bažnyčios papuošimą, buvo paruošta. Rytą po au-
dros elektros nėra, visi keturi keliai užversti išguldytais medžiais nepraeisi ir
nepravažiuosi. Bėgom žiūrėti, kiek nukentėjusi bažnyčia, net nėra kaip prieiti.
Tas įvykis iki šiol man atima žadą kiekvienąkart, kai tik peržiūrinėju nuotraukas.
O juk nukentėjo tada tik šarvojimo namelis pakalnėje! Mediniam šventovės pas-
tatui nieko neatsitiko ir pernai, kai žaibas trenkė į varpinę. (Deja, tąkart sudegė
nepigus 2008 m. įrengtas elektra valdomo varpo mechanizmas.)
Žmonių bažnyčiose daugėjo, bet buvo justi tam tikras ateinančiųjų susi-
kaustymas. Šis naujasis religingumas be konteksto, be tradicijos tęstinumo bū
davo pastebimas net smulkmenose. Pavyzdžiui, į atlaidus atvažiuodavę susi-
domėję žurnalistai nežinodavo nei kaip tiksliai pavadinti Mišių dalis, nei kaip
kreiptis į aukštuosius dvasininkus. Jie nežinodavo net dalyvaujančių vyskupų
pavardžių, todėl užpuldavo mane būriais pačiu netinkamiausiu metu po iš-
kilmingų Mišių, kai turėdavau dar ir pareigą pasirūpinti garbingaisiais svečiais.
Atsidūręs lyg tarp dviejų ugnių, bandydavau spėti visur, bet žurnalistai nelabai
mane suprasdavo.
Taigi tokios šventovės parapiniame gyvenime svarbūs du dalykai, reikalaujan-
tys iš esmės skirtingų įgūdžių. Tai sielovada ir viešieji ryšiai, rūpinimasis informa-
cijos sklaida. Man atvykus, artimi kontaktai su žiniasklaida dar nebuvo užmegzti.
Pamažu viskas gerėjo, aktyvėjo, ir vėliau jau telefonu informuodavau žiniasklaidą,
kokia tvarka vyks pamaldos, kokie renginiai numatomi ir kas dalyvaus. Buvo viena
tokia Eltos žurnalistė, kuri visada teiraudavosi, ar lankysis Žolinėje kardinolas
Sladkevičius, ir tuomet tai paskelbdavo net išeivių spaudoje. Kardinolą kviesda-
vo Kaišiadorių vyskupas, ir kiek tik leisdavo sveikata, jis visada atvykdavo, kaip ir
anksčiau, dar tebebūdamas vyskupu. Kardinolas Vincentas Sladkevičius, vainika-
vęs Švenčiausiosios Mergelės atvaizdą, Pivašiūnams rodė iš tiesų ypatingą dėmesį:
Koks vaikas nevažiuotų pas savo Motiną
sakydavo jis.
Tiesioginės Mišių transliacijos iš Pivašiūnų prasidėjo vėliau. Jos labai išgar-
sino Žolinės atlaidus, nes jie būdavo anonsuojami jau savaitę prieš transliaciją.
Tiesioginės laidos įgalindavo nepajėgiančius atvykti tikinčiuosius jungtis mal-
dos vienybėje. Pradžioje reikėdavo mokytis ir kaip turi atrodyti tas skelbimas
apie atlaidus, ir kaip pasiekti, kad jis atsidurtų eteryje (labdaros būdu). Dalis
TV ir radijo stočių sutikdavo tai daryti už dyka. Vieneriais metais apie atlaidus