Basic HTML Version
103
įšventino į diakonus, o kitos dienos gaidgyste jau buvome kunigai. Šitaip buvo
išklausytas mano prašymas Mergelei Marijai. Dėkui Dievui ir Jai!
Šešiolikai metų praėjus, klausiausi Pivašiūnuose choro, pučiamųjų orkes-
tro iš Alytaus, tačiau negirdėjau vieno giedotojo, palikusio neišdildomą įspūdį
anuomet, kai kardinolas, sunkiai sunkiai pasilypėjęs ant nepatogios lentos, segė
Mergelei Marijai naująją karūną. Už bažnyčios durų gal kelias valandas visu bal-
su giedojo toks elgeta. Gaila, kad tada neturėjau nei diktofono, nei magneto-
fono. Dabar jau buvau atsivežęs, bet, deja, niekur nebesigirdėjo to balsingojo
elgetos, iš atminties gal kelias valandas eiliuotais posmais giedojusio Lietuvos
istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Kaip gaila, kaip gaila
Tatai buvo
tarsi mūsų epas, tarsi lietuviškoji
Nibelungų
giesmė, tarsi lietuviškasis
Tristanas
ir Izolda
, tarsi mūsų meisterzingeris ir menestrelis