#: locale=lt-LT
## Tour
### Description
tour.description = Virtualus turas 360°
### Title
tour.name = Lietuvos partizaninio judėjimo atspindžiai Butrimonių krašte
## Skin
### Button
Button_CD5F9B88_D921_84F5_41C1_2AAB48B46ADB.label = Filmo anonsas
Button_CD5F9B88_D921_84F5_41C1_2AAB48B46ADB_mobile.label = Filmo anonsas
Button_F077F585_E92D_932C_41DA_24016BE7180C.label = Filmo anonsas
Button_F077F585_E92D_932C_41DA_24016BE7180C_mobile.label = Filmo anonsas
Button_F31F9B2D_E92D_F77C_41E7_237918B35DF8.label = Filmo anonsas
Button_F31F9B2D_E92D_F77C_41E7_237918B35DF8_mobile.label = Filmo anonsas
### Multiline Text
HTMLText_C42DBC32_EDD1_C7CD_41E4_E5A4F1A51E90.html =
HTMLText_C4959574_EDDF_C035_41C3_56BD0D111F11.html =
HTMLText_C4EFB69A_D61B_E1F8_41C3_0968D28AE4DF.html =
Žeminė ir paminklas Gojaus miške
2019 metų gruodžio 15 dieną sukako 75 metai, kai Gojaus miške (Prienų miškų urėdija, Verknės girininkija) vyko pirmos kautynės su NKVD-istais. Šiai datai atminti pastatytas granitinis obeliskas su Vyčio kryžiaus siluetais, objektas įregistruotas į Lietuvos Kultūros vertybių registrą (u. k. 43804). Šią vietą Gojaus miške prie keliuko žymi rodyklė, prie žeminės - kryžius. Pilietiški Gojaus miškininkai Aurimas Bartuška, Mindaugas Miklušis, Pranas Žigas, Algimantas Sakalauskas savo jėgomis atstatė sugriuvusią partizanų žeminę įkasdami atramas tiksliai senųjų vietose.
Lietuvos partizanų kovos su naujais okupantais Gojaus miške prasidėjo 1944 m. rugpjūčio mėnesį, tik ką sovietinei armijai nustūmus vokiečius už Nemuno, o čia pradėjus šeimininkauti NKVD vidaus kariuomenei. Tai buvo vienas iš pirmųjų bunkerių, Gojaus miške įrengtas 1944 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais (pasak dokumentų, jį statyti padėjo ir Pranas Praškevičius-Proškus, buvęs Lietuvos savanoris, dirbęs VSD tarnyboje, pasienio policijos pareigūnu Zarasų užkardoje, šaulys, nuo 1935 metų grįžęs į Gerulių kaimą tvarkyti savo žemę, kurią gavo kaip savanoris). Butrimonių valsčiaus viršaitis Pranas Paulauskas 1944 m. rudenį organizavo partizanų būrius. Jis buvo išrinktas pirmuoju partizanų vadu, slapyvardžiu Šarūnas. Partizaninis judėjimas apylinkėse plėtėsi, apėmė tolimesnius kaimus: Vėžionių, Paliepių, Panemunės, Pelekonių ir kitus. Įvairių kaimų partizanai palaikė ryšius su Tauro rinktine. Tačiau į partizanų gretas įsimaišė išdavikų, kurie 1944 m. gruodžio 12 d. susprogdino bunkerį. Žuvo pirmieji partizanai, nesuspėję gauti slapyvardžių: Juozas Karalevičius (g. 1918), Juozas Manarka (g. 1919), Jonas Nemeikštis (g. 1917), Aleksandras Kamsiukas (g. 1917), Bronius Vrubliauskas (Rubliauskas) (Dainavos partizanų apygarda). Žuvusiuosius kareiviai apkasė žūties vietoje. Po keleto dienų J. Karalevičiaus seserys iš Griškonių kaimo miške surado kapavietę, išsikasė brolį ir paslapčiomis palaidojo artimiausiose Gonciūnų kaimo kapinėse. Po daugelio metų, tik atgavus Lietuvai nepriklausomybę, partizanai A. Kamsiukas, J. Manarka, J. Nemeikštis ir B. Vrubliauskas buvo perlaidoti Butrimonių miestelio kapinėse.
Žeminė ir paminklas Gojaus miške
2019 metų gruodžio 15 dieną sukako 75 metai, kai Gojaus miške (Prienų miškų urėdija, Verknės girininkija) vyko pirmos kautynės su NKVD-istais. Šiai datai atminti pastatytas granitinis obeliskas su Vyčio kryžiaus siluetais, objektas įregistruotas į Lietuvos Kultūros vertybių registrą (u. k. 43804). Šią vietą Gojaus miške prie keliuko žymi rodyklė, prie žeminės - kryžius. Pilietiški Gojaus miškininkai Aurimas Bartuška, Mindaugas Miklušis, Pranas Žigas, Algimantas Sakalauskas savo jėgomis atstatė sugriuvusią partizanų žeminę įkasdami atramas tiksliai senųjų vietose.
Lietuvos partizanų kovos su naujais okupantais Gojaus miške prasidėjo 1944 m. rugpjūčio mėnesį, tik ką sovietinei armijai nustūmus vokiečius už Nemuno, o čia pradėjus šeimininkauti NKVD vidaus kariuomenei. Tai buvo vienas iš pirmųjų bunkerių, Gojaus miške įrengtas 1944 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais (pasak dokumentų, jį statyti padėjo ir Pranas Praškevičius-Proškus, buvęs Lietuvos savanoris, dirbęs VSD tarnyboje, pasienio policijos pareigūnu Zarasų užkardoje, šaulys, nuo 1935 metų grįžęs į Gerulių kaimą tvarkyti savo žemę, kurią gavo kaip savanoris). Butrimonių valsčiaus viršaitis Pranas Paulauskas 1944 m. rudenį organizavo partizanų būrius. Jis buvo išrinktas pirmuoju partizanų vadu, slapyvardžiu Šarūnas. Partizaninis judėjimas apylinkėse plėtėsi, apėmė tolimesnius kaimus: Vėžionių, Paliepių, Panemunės, Pelekonių ir kitus. Įvairių kaimų partizanai palaikė ryšius su Tauro rinktine. Tačiau į partizanų gretas įsimaišė išdavikų, kurie 1944 m. gruodžio 12 d. susprogdino bunkerį. Žuvo pirmieji partizanai, nesuspėję gauti slapyvardžių: Juozas Karalevičius (g. 1918), Juozas Manarka (g. 1919), Jonas Nemeikštis (g. 1917), Aleksandras Kamsiukas (g. 1917), Bronius Vrubliauskas (Rubliauskas) (Dainavos partizanų apygarda). Žuvusiuosius kareiviai apkasė žūties vietoje. Po keleto dienų J. Karalevičiaus seserys iš Griškonių kaimo miške surado kapavietę, išsikasė brolį ir paslapčiomis palaidojo artimiausiose Gonciūnų kaimo kapinėse. Po daugelio metų, tik atgavus Lietuvai nepriklausomybę, partizanai A. Kamsiukas, J. Manarka, J. Nemeikštis ir B. Vrubliauskas buvo perlaidoti Butrimonių miestelio kapinėse.
Partizanų vadų A. Ramanausko - Vanago ir J. Lukšos - Daumanto slėptuvė
1950 m. spalio mėn. Butrimonių seniūnijoje (Alytaus r.) Olendernės kaime Vinco Labanausko namo rūsyje buvo įrengta slėptuvė Pietų Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui - Vanagui. Čia jis su šeima gyveno 3 metus, čia gimė jo dukra. Šioje slėptuvėje kurį laiką slapstėsi ir Juozas Lukša - Daumantas. Už suteiktą prieglobstį V. Labanauskas vėliau buvo nuteistas 25 m. lagerio.
Ši vieta yra pristatyta režisierių J. Ohman, V. Sruoginio, M. Johnston filme „Nematomas frontas“ (2014 m.).
Partizanų vadų A. Ramanausko - Vanago ir J. Lukšos - Daumanto slėptuvė
1950 m. spalio mėn. Butrimonių seniūnijoje (Alytaus r.) Olendernės kaime Vinco Labanausko namo rūsyje buvo įrengta slėptuvė Pietų Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui - Vanagui. Čia jis su šeima gyveno 3 metus, čia gimė jo dukra. Šioje slėptuvėje kurį laiką slapstėsi ir Juozas Lukša - Daumantas. Už suteiktą prieglobstį V. Labanauskas vėliau buvo nuteistas 25 m. lagerio.
Ši vieta yra pristatyta režisierių J. Ohman, V. Sruoginio, M. Johnston filme „Nematomas frontas“ (2014 m.).
Paminklinis akmuo Lietuvos partizanams
Butrimonių apylinkėse 1944-1949 m. žuvo apie 40 partizanų. Daugelio jų kūnai buvo išniekinti Butrimonių miestelio aikštėje ir palaidoti kas kur. Šioje vietoje Dainavos apygardos partizanų atminimui 1999 m. ant 58 tonas sveriančio akmens buvo iškaltas užrašas „Kovojusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“ (autoriai: skulptorius Antanas Kmieliauskas ir dailininkas Jeronimas Kmieliauskas).
Paminklinis akmuo Lietuvos partizanams
Butrimonių apylinkėse 1944-1949 m. žuvo apie 40 partizanų. Daugelio jų kūnai buvo išniekinti Butrimonių miestelio aikštėje ir palaidoti kas kur. Šioje vietoje Dainavos apygardos partizanų atminimui 1999 m. ant 58 tonas sveriančio akmens buvo iškaltas užrašas „Kovojusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“ (autoriai: skulptorius Antanas Kmieliauskas ir dailininkas Jeronimas Kmieliauskas).
Žuvusių Dainavos apygardos partizanų kapas Butrimonių kapinėse (u. k. 12297)
1944 - 1949 m. Butrimonių apylinkėse žuvo apie 40 Lietuvos partizanų, kovojusių už laisvę ir nepriklausomybę. Daugelio jų kūnai buvo išniekinti Butrimonių miestelio aikštėje ir paslapčia užkasti įvairiose vietose. Į Butrimonių kapines 1989 m. iš Punios šilo perkelti 1949 m. birželio 7 d. žuvusio Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio grupės būrio vado Stasio Raklevičiaus - Mislinčiaus (Tigro) palaikai. 1990 m. vasarą tuometės mokyklos direktorės a. a. Marijos Balinskienės, Butrimonių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės bei Šaulių sąjungos iniciatyva buvo ieškoma partizanų palaikų. Rasti partizanų A. Kamsiuko, J. Manarkos, J. Nemeikščio ir B. Vrubliausko palaikai 1990 m. lapkričio 1 d. perlaidoti Butrimonių kapinėse.
Kultūros paveldo departamento duomenimis šiame kape palaidoti penki Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės kunigaikščio Margio grupės partizanai.
Antkapinis paminklas partizanų atminimui Butrimonių miestelio kapinėse
Žuvusiųjų partizanų: S. Raklevičiaus - Mislinčiaus (Tigro), A. Kamsiuko, J. Manarkos, J. Nemeikščio ir B. Vrubliausko palaidojimo (1990 - 11 - 01) vietoje 1993 m. lapkritį atidengtas paminklas, kurio pagrindinėje plokštėje iškaltas užrašas „Žuvę už Tėvynę 1944 - 1949 m.“ (architektas Algimantas Mikėnas). Kitose plokštėse iškalti ir žuvusių, tačiau nerastų partizanų vardai ir pavardės: Jonas Cipkus, Pranas Germanas, Petras Karpavičius, Antanas Malinauskas, Vincas Ražanauskas, Rapolas Stumbras, Jonas Valatka, Vincas Žigas, Ričardas Golšteinas, Jonas Vaitkevičius, Jonas Žiūkas, Aleksandras Šimelevičius, Kostas Minkauskas, Adomas Bortūsas, Alfonsas Česonis, Alfonsas Mikailionis, Petras Plytnykas, Juozas Adžgauskas, Alfonsas Babrauskas, Alfonsas Baranauskas, Pranas Baranauskas ir kt.
Žuvusių Dainavos apygardos partizanų kapas Butrimonių kapinėse (u. k. 12297)
1944 - 1949 m. Butrimonių apylinkėse žuvo apie 40 Lietuvos partizanų, kovojusių už laisvę ir nepriklausomybę. Daugelio jų kūnai buvo išniekinti Butrimonių miestelio aikštėje ir paslapčia užkasti įvairiose vietose. Į Butrimonių kapines 1989 m. iš Punios šilo perkelti 1949 m. birželio 7 d. žuvusio Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio grupės būrio vado Stasio Raklevičiaus - Mislinčiaus (Tigro) palaikai. 1990 m. vasarą tuometės mokyklos direktorės a. a. Marijos Balinskienės, Butrimonių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės bei Šaulių sąjungos iniciatyva buvo ieškoma partizanų palaikų. Rasti partizanų A. Kamsiuko, J. Manarkos, J. Nemeikščio ir B. Vrubliausko palaikai 1990 m. lapkričio 1 d. perlaidoti Butrimonių kapinėse.
Kultūros paveldo departamento duomenimis šiame kape palaidoti penki Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės kunigaikščio Margio grupės partizanai.
Antkapinis paminklas partizanų atminimui Butrimonių miestelio kapinėse
Žuvusiųjų partizanų: S. Raklevičiaus - Mislinčiaus (Tigro), A. Kamsiuko, J. Manarkos, J. Nemeikščio ir B. Vrubliausko palaidojimo (1990 - 11 - 01) vietoje 1993 m. lapkritį atidengtas paminklas, kurio pagrindinėje plokštėje iškaltas užrašas „Žuvę už Tėvynę 1944 - 1949 m.“ (architektas Algimantas Mikėnas). Kitose plokštėse iškalti ir žuvusių, tačiau nerastų partizanų vardai ir pavardės: Jonas Cipkus, Pranas Germanas, Petras Karpavičius, Antanas Malinauskas, Vincas Ražanauskas, Rapolas Stumbras, Jonas Valatka, Vincas Žigas, Ričardas Golšteinas, Jonas Vaitkevičius, Jonas Žiūkas, Aleksandras Šimelevičius, Kostas Minkauskas, Adomas Bortūsas, Alfonsas Česonis, Alfonsas Mikailionis, Petras Plytnykas, Juozas Adžgauskas, Alfonsas Babrauskas, Alfonsas Baranauskas, Pranas Baranauskas ir kt.
Paminklas keturių partizanų žuvimo vietoje Alytaus r., Punios sen. Aleksandravos k.
1948 m. liepos 1 d. Alytaus apskr., Alytaus valsč., Aleksandravos kaimo apylinkėse (dabar Punios seniūnija) MGB Alytaus apskr. karinė-čekistinė grupė apsupo Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo bunkerį, kuriame žuvo keturi jauni partizanai: Juozas Kavolynas - Vaidila (g. 1923 m.), Jurgis Valiūnas - Sausis (g. 1911 m.), Petras Valiūnas - Ešerys (g. 1924 m.) ir Antanina Juršaitė - Valiūnienė - Lesnaja (g.1923 m.).
Paminklas partizanų žūties vietoje atidengtas 2016 m. (po 68 metų) Inos Kavolynaitės - Kaškonienės ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus iniciatyva.
Paminklas keturių partizanų žuvimo vietoje Alytaus r., Punios sen. Aleksandravos k.
1948 m. liepos 1 d. Alytaus apskr., Alytaus valsč., Aleksandravos kaimo apylinkėse (dabar Punios seniūnija) MGB Alytaus apskr. karinė-čekistinė grupė apsupo Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo bunkerį, kuriame žuvo keturi jauni partizanai: Juozas Kavolynas - Vaidila (g. 1923 m.), Jurgis Valiūnas - Sausis (g. 1911 m.), Petras Valiūnas - Ešerys (g. 1924 m.) ir Antanina Juršaitė - Valiūnienė - Lesnaja (g.1923 m.).
Paminklas partizanų žūties vietoje atidengtas 2016 m. (po 68 metų) Inos Kavolynaitės - Kaškonienės ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus iniciatyva.
Partizanų vadų Adolfo Ramanausko – Vanago ir Juozo Lukšos – Daumanto slaptavietė Alytaus r. Olendernės km., netoli Butrimonių. Ši vieta yra pristatyta režisierių J.Ohman, V. Sruoginio, M. Johnston filme „Nematomas frontas“.
Partizanų vadų Adolfo Ramanausko – Vanago ir Juozo Lukšos – Daumanto slaptavietė Alytaus r. Olendernės km., netoli Butrimonių. Ši vieta yra pristatyta režisierių J.Ohman, V. Sruoginio, M. Johnston filme „Nematomas frontas“.
Partizanų vadų Adolfo Ramanausko – Vanago ir Juozo Lukšos – Daumanto slaptavietė Alytaus r. Olendernės km., netoli Butrimonių. Ši vieta yra pristatyta režisierių J.Ohman, V. Sruoginio, M. Johnston filme „Nematomas frontas“.
Partizanų vadų Adolfo Ramanausko – Vanago ir Juozo Lukšos – Daumanto slaptavietė Alytaus r. Olendernės km., netoli Butrimonių. Ši vieta yra pristatyta režisierių J.Ohman, V. Sruoginio, M. Johnston filme „Nematomas frontas“.
Apie projektą
Projektas "Virtualus turas: Lietuvos partizaninio judėjimo atspindžiai Butrimonių krašte" pristato Alytaus r. Butrimonių krašto vietas, susijusias su Lietuvos partizaniniu judėjimu. Partizaninio judėjimo, siekusio atkurti nepriklausomą valstybę (1944 - 1953 m.), fenomenas pagrįstas istoriniais faktais, apipintas įvairiais prisiminimais iki šiol traukia visuomenės dėmesį.
Projekto iniciatorius Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Butrimonių filialas.
Projektą iš dalies finansuoja Kultūros rėmimo fondas ir Alytaus rajono savivaldybė.
Projekto partneriai: Alytaus r. Butrimonių gimnazija, VO Butrimonių bendruomenė „Šviesa“.
Virtualų turą paruošė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Apie projektą
Projektas "Virtualus turas: Lietuvos partizaninio judėjimo atspindžiai Butrimonių krašte" pristato Alytaus r. Butrimonių krašto vietas, susijusias su Lietuvos partizaniniu judėjimu. Partizaninio judėjimo, siekusio atkurti nepriklausomą valstybę (1944 - 1953 m.), fenomenas pagrįstas istoriniais faktais, apipintas įvairiais prisiminimais iki šiol traukia visuomenės dėmesį.
Projekto iniciatorius Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Butrimonių filialas.
Projektą iš dalies finansuoja Kultūros rėmimo fondas ir Alytaus rajono savivaldybė.
Projekto partneriai: Alytaus r. Butrimonių gimnazija, VO Butrimonių bendruomenė „Šviesa“.
Virtualų turą paruošė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.