Vytautas Nedzinskas gimė 1940 m. vasario 27 d. Alytuje, čia ir mokėsi. 1964 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, gavo zootechniko žuvininko diplomą. Dirbo inžinieriumi ichtiologu Ignalinos valstybiniame žuvų veislyne, nuo 1965 m. iki netikėtos mirties 2002 m. vasario 7 d. — Žuvinto valstybinio rezervato direktoriumi. 1978 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos gulbių — nebylių ekologija". Nuo tų pačių metų dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1994 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Vadovavo Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriui, priklausė Alytaus žaliųjų klubo valdybai. Alytaus apskrities literatų klubo "Tėkmė" narys, dzūkų kultūros žurnalo "Dainava" leidėjas. Alytaus mokslininkų draugijos "Vizija" narys. Nenuilstamai skeilė gamtosaugos, kultūros idėjas Lietuvoje. Kaip gamtosaugininkas, publicistas, rezervato direktorius 2000 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Gražia, turtinga kalba parašė gamtos žinią populiarinimo knygas Paukščių ežeras, 1971, Sparnuočių namai, 1976 (kartu su A. Aleknoniu), Gulbės Lietuvoje, 1980, Žuvinto metai, 1984, Bevardžio upelio deltoje, 1993, Žuvinto šiokiadieniai, 1997, Gamtininko poringės, 1999, apysaką vaikams Paukštulis — ežero vaikas, 1987. Spaudoje paskelbė daugiau kaip 1000 populiarių straipsnių gamtos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, ekologinio auklėjimo temomis, taip pat apie 80 mokslinių straipsnių.

 Rašytojai ir kritikai didžiai vertino Vytauto Nedzinsko kūrybą.
        V.Nedzinskas moka gražiai derinti dokumentalumą ir beletristiką, ir čia manregis, glūdi jo talento paslaptis (Algimantas Baltalus, 1994).
        V.Nedzinsko publicistikos pasaulis — Žuvinto rezervatas. Tačiau jis be galo didelis, nes pereina į visos Lietuvos problemas, mūsų pačių gyvenimą ir santykius su aplinka. Reikia turėti talento, kad guletum taip jautriai sulieti problemą, žinias, putirtį publicistikos meno jėga (Stasys Kašauskas, 1994).
        V.Nedzinsko knygos žavi romantišku žvilgsniu į gamtą ir žmones, pabrėžia jų nedalomumą, sakytume, dvasinį ryšį(Jonas Linkevičius, 2002).

         J. Linkevičius nekrologiniame straipsnyje rašė, kad Vytautas Nedzinskas kasmet vasarį pėsčias apeidavo palias. 2002-ųjų viduržiemį staiga pradėjęs tirpti Žuvinto ledas — tragiškai pasibaigusios vasario kelionės priežastis: keliauninkas, tyrinėtojas pateko į klastingą ežero pakrantės properšą ir nebeįstengė iš jos išsigelbėti.

 

 Akimirkos su Dzūkų kultūros kongrese dalyvavusiais rašytojais 1995.06.14 bibliotekoje


Dzūkų kultūros kongrese dalyvavusieji rašytojai.
Iš kairės: E.Liegutė, V.Auryla, V.Nedzinskas ir J.Kunčinas. Kalba aktorius T.Vaisėta

    Akimirkos iš susitikimo su rašytojais P.Naraškevičiumi ir V.Nedzinsku 1995.03.21 bibliotekoje

 


P.Naraškevičius ir V.Nedzinskas

 


V.Nedzinską sveikina V.Baravykas

 


P.Naraškevičius, B.Balionienė, V.Nedzinskas