Page 23 - Pivasiunai_maketas_mazos_kokybes

Basic HTML Version

23
laiką suremontavo kleboniją, parapijos salę, atnaujino centrinį
altorių, perdažė ir išdekoravo bažnyčios vidų?
31
.
Antrąkart pradėjus vadovauti Pivašiūnų parapijai kun. Deks­
niui, 1938 m. cinkuota skarda baigtas dengti bažnyčios stogas,
pakeistos durys, iš lauko pusės bažnyčia apkalta naujomis lento-
mis. 1938 m. lenkuojančių asmenų atvirame laiške Kaišiadorių
vyskupui rašoma, kad, dar klebonaujant kun. Kraujaliui, buvę
nutarta Pivašiūnų bažnyčios remontui rinkti po 2 litus nuo
kiek­vieno turimo hektaro žemės, tačiau laikantys save lenkais
asmenys pareiškė atsisaką prisidėti prie bažnyčios remonto, nes
jų netenkinanti pamaldų tvarka?
32
.
Lietuvą įjungus į Sovietų Sąjungą, kun. Deksnys kaip JAV pilietis išvyko už
Atlanto. Sunkiais nacių valdymo metais klebonas Kaušyla 1942–1944 m. toliau
tvarkė kleboniją, puošė bažnyčios vidų, remontavo choro patalpas, vargonus?
33
.
Bažnyčia ir parapijos pastatų likimas pokariometais.
Jau pirmais pokario
metais kun. Kaušyla rūpinosi tolesniu Pivašiūnų šventovės ir jos aplinkos tvar-
kymu. 1945 m. pakeisti bažnyčios langų rėmai, patys langai padidinti. 1946 m.
kitoje vietoje pastatyta nauja aukštesnė dviejų tarpsnių varpinė, 1947 m. restau-
ruotas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. 1949 m. iškilo Dievo Motinos statula
(autorė Leokadija Belvertaitė-Kamuntavičienė-Žygelienė). 1950 m. perdažyta
bažnyčios išorė, 1951 m. iš kalno apačios į šventorių atvesti cementiniai laiptai.
Tolesnį Pivašiūnų bažnyčios puošimą ir aplinkos tvarkymą nutraukė kun. Kau-
šylos areštas?
34
.
1948 m. valdžia atliko prievartinę religinių bendruomenių registraciją. Tai
reiškė bažnyčios ir parapijų turto suvalstybinimą. Nacionalizavus kleboniją ir vi-
sus kitus parapijos pastatus, Pivašiūnų klebonas nebeturėjo kur gyventi. Nežinia,
ar kun. Kaušylą pakeitęs kun. Pranas Gerbutavičius ėmėsi Pivašiūnų bažnyčios
remonto. Nurodoma, kad bažnyčios atnaujinimu 1955–1956 m. taip pat rūpinosi
klebonas Jonas Žamaitis?
35
.
1959 m. klebonu paskirtas kun. Juozapas Andrikonis, parapijiečių padedamas,
vieną naktį iš kaimo atsigabeno namą ir pastatė jį Pivašiūnuose. Taip atsirado klebo-
nija. Teigiama, kad Pivašiūnuose kun. Andrikonis
ėmė uoliai remontuoti bažnyčią
36
.
1970 m. klebono Aleksandro Alkoviko rūpesčiu perdažyta bažnyčios išo-
rė. 1976 m. gegužės 23 d. žaibo sudeginta varpinė atsta­tyta apie 1978 m. 1976–
1983 m. Pivašiūnuose klebonavęs kun. Antanas Černa ypač rūpinosi bažnyčios ir
koplyčios remontu, aplinkos tvarkymu. Jo pastangomis taisytas bažnyčios stogas,
Koplyčia,
pastatyta senosios
bažnyčios vietoje.
Kultūros paveldo
centro archyvo 1968 m.
nuotrauka