Basic HTML Version
2
Pasigėrėję Punios bažnyčios grožiu, ten tvyrančia ramybe
ir tyla, keliausite toliau – Punios piliakalnio link.
Vos pasukusiems už bažnytėlės dešiniau kelią rodys
akmenimis grįstas takas. Kairėje pusėje stovi kukli mūrinė
Šv. Jokūbo koplytėlė, skirta 1831 metų sukilimo dalyviams
atminti. Kaip liudija istoriniai šaltiniai, šioje vietoje 1425
metais iškilo pirmoji Punios bažnyčia paties Vytauto
Didžiojo paliepimu.
Toliau akmenuotas takas pro medžių alėją veda į gražiai
sutvarkytą atokvėpio aikštelę piliakalnio papėdėje.
Praeisite pro paminklinį akmenį su Maironio eilėmis
legendinio kunigaikščio Margirio atminimui.
Archeologiniais tyrimais nustatyta, kad piliakalnio vietoje buvo gyvenama dar akmens
amžiuje. Rasta lygioji keramika rodo, gyvenvietė čia buvo ir I tūkst. pr. Kr. Piliakalnis
datuojamas XIV a. pab. – XV a. pr. Čia stovėjo medinė Punios pilis, kurios apylinkes
1382 metais niokojo kryžiuočiai. Pati pilis minima 1387 ir 1414metais. Kad aikštelėje
stovėjo mediniai pastatai įrodo archeologinių kasinėjimų metu aptiktos sudegusios
liekanos, žiesta keramika, geležinis
pentinas.
Devyniolikos kilometrų Nemuno kilpos
apglėbtas Punios šilas – legendinių
Lietuvos girių bruožus išsaugojęs miškas.
Jame auga aukščiausios Lietuvos pušys
bei eglės, natūralia alėja išsirikiavę
Lietuvos kunigaikščių vardais pavadinti
ąžuolai, randama daug saugomų augalų ir
gyvūnų rūšių. Jei keliaujant jums
nusišypsos laimė, sutiksite tikruosius
Keliaujančius
link Punios
piliakalnio
palydi Šv.
Jurgio
koplytėlė
Čia galite
prisėsti
pailsėti ir
pasigėrėti
žalumoje
skendinčia
bažnyčia
Šiandien
Punios
piliakalnis –
vartai į
užburiantį
Punios šilą,
per kurį
vingiuoja
didingas
Nemunas
© Rasuolė Andrulienė
© Rasuolė Andrulienė
© Rasuolė Andrulienė