Knygos, kurias bent kartą gyvenime turi perskaityti kiekvienas

Klasika tapusi literatūra, sudomino milijonus skaitytojų visame pasaulyje

Knygų skaitymas – vieniems tai malonumo ir ramybės jausmus keliantis hobis, kitiems – dar nuo mokyklos laikų nekenčiama prievolė ir laiko švaistymas. Kad ir kurioje barikadų pusėje esate, knygos gali atverti įdomų ir paslaptingą pasaulį, padėti suprasti istorinius, praeities įvykius arba nukelti į fantastinį, magišką pasaulį.

Šiais laikais knygos laikomos ne tik lavinimo priemone, o ir pomėgiu, hobiu bei smagiu laiko praleidimo būdu. Mėgstantiems literatūrą ir neįsivaizduojantiems savaitgalio ar atostogų be geros knygos tikrai verta susipažinti su klasikiniais literatūros šedevrais, kurių turinys stebina ir į savo užburiantį pasaulį įtraukia jau ne vieną skaitytojų kartą.

Tai knygos, kurias, nepaisant mėgstamo žanro ar autoriaus, bent kartą gyvenimą turėtų paskaityti visi literatūros fanatikai ar skaitymo malonumą tik atrandantys pradedantieji.

Knygos atlaikiusios istorijos, politikos ir socialinio gyvenimo pokyčius

Knygų skaitymas įprastai siejamas su noru praplėsti savo pasaulėžiūrą, įgyti naujų žinių ar informacijos, kurią vėliau galima pritaikyti įdomioms diskusijoms su bendraminčiais. Šiuo atveju, klasikinė literatūra yra puikus pasirinkimas norintiems praturtinti savo kultūrines žinias, lavinti suvokimą ir net praplėsti savo žodyną.

Pasaulio literatūra gausi klasikos šedevrais, tačiau apsiribojant proza, neišvengiamai svarbu tampa paminėti tokius kūrinius kaip Džeinės Ostin romanas „Puikybė ir prietarai“. Tai kiekvieną romantiką užburianti istorija, kuri ne kartą buvo atvaizduota ir didžiuosiuose ekranuose. Šios knygos veiksmų epicentre – kukli Anglijos provincialų, Benetų šeima ir seserų Džeinės ir Elizabetės kelias, siekiant atrasti balansą tarp meilės, laimės ir individualizmo laikais, kai vienas pagrindinių moters tikslų buvo santuoka ^[1].

Tęsiant romantiškų istorijų paieškas, emocionalius skaitytojus sužavėti gali ir Amerikos literatūros šedevru laikomas Francio Scotto Fitzgeraldo kūrinys „Didysis Getsbis“, kuriame supažindinama su aukso ir prohibicijos amžiumi, kurio fone vaizduojama įspūdinga meilės istorija tarp Džėjaus Getsbio ir Deizės.

Užkietėjusiems romantikams visuomet verta grįžti ir prie literatūros ištakų bei atsiversti populiariąją V. Šekspyro tragediją „Romeo ir Džiuljeta“. Nors ir tragiškai pasibaigusi, tačiau daugybę literatūros ir meno kūrinių įkvėpusi istorija sužavės tiek naujai atrandančius Šekspyro kūrybą, tiek ne kartą skaičiusius šį kūrinį.

Tiems, kurie literatūra nėra tokie susižavėję arba neturi laiko ilgoms skaitymo valandoms, visuomet galima pažiūrėti ir vaizdines šių kūrinių istorijas. Kiekviena šių knygų yra ekranizuota, dažnai net keletą kartų, todėl galite pažiūrėti tiek kelių dešimtmečių senumo filmus, tiek naujas, didelio populiarumo sulaukusias ekranizacijas.

Tolerancijos trūkumo ir aklų prietarų bei siaurų pažiūrų laikymosi apraiškų vis dar galime pastebėti ir šiandienos visuomenėje. Aktualią rasizmo problemą gvildenęs H. Lee kūrinys „Nežudyk strazdo giesmininko“ ne tik pelnė tarptautinę Pulicerio premiją, tačiau daugelyje šalių yra įtrauktas į privalomą ugdymo literatūrą.

Tai puiki knyga tiek moraliniu požiūriu, tiek įtraukiančiu rašymo stiliumi, kurios turinys privers susimąstyti apie mūsų pačių veiksmus ir kaip jie veikia aplinkinius. Apie kiekvieno veiksmo, net paties baisiausio, pasekmes verčia pagalvoti ir tikriausiai kiekvienam žinoma knyga – „Anos Frank dienoraštis“.

Tai viena žinomiausių ir skaitomiausių knygų, susijusių su viena jautriausių žmonijos temų – Holokaustu. Autentiški paauglės Anos užrašai, sekantys jos kaip žydės gyvenimą nacistiniame Amsterdame, sukrečia, tačiau knygoje jaučiamas jaunatviškas naivumas ir optimizmas skatina net į baisiausius dalykus žvelgti su žiupsneliu vilties ir tikėjimo.

Dar vieną jautrią temą gvildenanti, tačiau neregėto populiarumo sulaukusi knyga – M. Mitchell romanas „Vėjo nublokšti“. Tai vienintelis autorės kūrinys, atnešęs jai ne tik Pulicerio premiją, tačiau tapęs ir „Oskarą“ laimėjusiu filmu.

Istorija vyksta JAV pilietiniu karo metu ir yra neatsiejama nuo moralinės dilemos, kurią neabejotinai kelia vergovės tema. Šiame kūrinyje gausu politinių užuominų, kurios itin aktualios ir svarbios stebint šiuolaikinės Amerikos visuomenę.

Šie puikios literatūros pavyzdžiai yra svarbūs kūriniai menine prasme, tačiau ne mažiau aktualūs ir žmogiškąja. Nors juose gvildenamos temos ir herojų patirtys yra itin jautrios ir skaudžios, šiose knygose gausu ir humoro prieskonių, ir optimizmo gaidelių. Tai tik akcentuoja faktą, kad net iš tamsiausių įvykių galime pasisemti krislelį šviesos.

Fantastika vis dar vilioja svajoklius

Fantastinė literatūra nėra kiekvienam, tačiau jos mėgėjai neabejotinai džiaugiasi pasinerdami į autorių magiškai suregztus pasaulius ir susipažindami su neįtikėtinų galių turinčiais herojais. Neabejotinai, vienas populiariausių pastarojo metų kūrinių, su kuriuo užaugo ne viena literatūros mylėtojų karta, yra Džoanos Rouling fantastinių knygų serija apie berniuką burtininką Harį Poterį.

Septynių fantastinių romanų seriją sudaro šie kūriniai: Haris Poteris ir Išminties akmuo, Haris Poteris ir Paslapčių kambarys, Haris Poteris ir Azkabano kalinys, Haris Poteris ir Ugnies taurė, Haris Poteris ir Fenikso brolija, Haris Poteris ir Netikras Princas, Haris Poteris ir Mirties relikvijos. Šios istorijos glaudžiai siejamos su draugyste ir ištikimybe, o jų veiksmas vyksta burtininkų mokykloje Hogvartse ^[2].

Šie pasakojimai pavergė milijonus vaikų ir suaugusiųjų visame pasaulyje ir tapo didžiulio pasisekimo sulaukusiais filmais, o vėliau ir pramogų parku. Tūkstančiai serijos mylėtojų su džiaugsmu aplanko knygoje minimas ir realybėje randamas vietas, tokias kaip platformą 9 ¾, kurią išties galima rasti Londono Kings Kroso geležinkelio stotyje.

Ne mažiau fantazijas kaitina ir D. R. Tolkino epinė istorija „Žiedų valdovas“. Tai klasika tapęs kūrinys, kuris gimė iš skaitytojų noro tęsti ankstesnę „Hobito“ istoriją. Tai pasakojimas, kuris įtrauks net pačius didžiausius fantastinės literatūros skeptikus ir supažindins su niekur nematytu, įstabiu mitologiniu pasauliu.

Vis dėlto, „Žiedų valdovo“ istorija niekuomet nebūtų gimusi, jei ne sėkminga jos priešistorė – knyga vaikams „Hobitas“. Ši istorija prasidėjo kaip eilinė knyga vaikams, tačiau galiausiai tapo mitologine pasaka, pristačiusia net keletą skirtingų mitologinių pasaulių ir tapusia žinoma globaliai. Šiandien „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ istorijos daugeliui puikiai pažįstamos ir iš kino ekranų, o jų populiarumas neblėsta jau ilgai, taip tik patvirtinant faktą, kad fantastinė literatūra visuomet turės savo skaitytoją ^[3].

Tiems, kam skaitymas malonumas, ši laiko praleidimo forma gali turėti daugybę teigiamų poveikio ypatybių. Juk skaitydami laviname savo vaizduotę ir skatiname kūrybiškumą. Taip pat, gera knyga po sunkios darbo dienos padės pamiršti visas problemas. Šiais laikais skaitymas nėra tik stora knyga iš bibliotekos – susipažinti su naujais pasauliais ir knygų herojais galite ir pasitelkdami elektronines knygų skaitykles, ir savo išmaniuosius telefonus.

Tiesa, kartais gali pasirodyti, kad meilė literatūrai tampa mados tendencija. Skaitymas neturėtų tapti prievole – kūrybiškai leisti laisvalaikį ir semtis naujų patirčių galite pačiais įvairiausiais būdais, todėl nesijauskite privalantys sudaryti savo perskaitytų knygų sąrašą ir konkuruoti su draugais.

Literatūra – tik vienas iš daugelio būdų nuolat lavinti save, o jei ji ką ir tikrai išmoko, tai tiesą, kad kiekvienas individas savo vidinį pasaulį kuria skirtingai. Taigi, verta susipažinti su įtakingiausiais literatūros autoriais ir jų kūriniais, peržiūrėti pagal šias įtraukiančias istorijas sukurtus filmus, o gal pasirinkti kitą savęs lavinimo būdą? Į šį klausimą atsakome kiekvienas sau individualiai.

77 NEWS informacija