Alytaus rajono viešoji biblioteka

Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in posts
Search in pages
Filter by Categories
Grožinė literatūra
Jaunimo garantijos
Knygų recenzijos
Literatūra vaikams
Naujienos
Naujos knygos
Parodos
Renginiai
Šakinė literatūra
final-logo

„Stiklo karoliukų žaidimas pagal Danutę Laukaitienę“ Kančėnuose

Spausdinti

Kiekviename žmoguje slypi ir kuriančioji, ir griaunančioji jėga… Deja. Pasaulis šiais laikais vis labiau kraustosi iš proto, vyksta karas, ištinka didesnės ar mažesnės asmeninės dramos… Todėl akivaizdu, kad vis daugiau reikia kalbėti apie kuriančiąją jėgą…, kad išlaikyti pusiausvyrą bent jau savyje.

Vasario 3-iąją dieną biblioteka pakvietė visus į susitikimą su  Danute Laukaitiene bei jos autorinių darbų pristatymą. Danutė – daugiškė. Nepaprastai kūrybinga ir didelę širdį turinti asmenybė. Jau 25-erius metus vadovauja Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Alytaus rajono padaliniui. Rašo eilėraščius, kuria ypatingus rankdarbius. Šįkart pristatė karoliukais dekoruotus paveikslus.

Pakviesta pokalbiui autorė mielai atsakė į pateiktus klausimus:

 Parodą pavadinome pagal žymiausią rašytojo Hermano Hesės romaną „Stiklo karoliukų žaidimas“… už kurį jis pelnė Nobelio premiją. Hesės karoliukų žaidimas labai sudėtingas… O kaip karoliukai atėjo į jūsų gyvenimą?

Tai nutiko maždaug prieš septynerius metus. Viename respublikiniame „Vilties“ renginyje Vilniuje pamačiau mane sužavėjusį darbelį ir pradėjau domėtis: iš ko, kaip jis padarytas?… Išsiklausinėjau, kiek galėjau. Grįždama namo jau žinojau, kad tai nebus trumpalaikis mano susižavėjimas;-) (<…>) „Užkabino“ giliai ir ilgam.

Kaip atrodo šis kūrybinis procesas? Ilgai renkatės, ką norėtumėte paversti žėrinčiu paveikslu?

Esu tikintis žmogus. Gal todėl mano širdžiai artimiausi religiniai paveikslai… Ši atlikimo technika, sakyčiau, ypatingai jiems tinka – suteikia nepaprasto švytėjimo, sustiprina sakralumo jausmą. Mėgstu ir gėles, peizažus…(<…>) Paskutinis mano darbas „Saulėgrąžos“ tarsi savaime jau asocijuojasi su Ukraina…

Už šių paveikslų , paveikslėlių spindesio slepiasi labai daug kruopštumo, kantrybės, laiko sąnaudų, akių nuovargio… Kai darbas būna baigtas, labiau jaučiatės laiminga ar pavargusi?

Kai paveikslas pavyksta – visada jaučiuosi laiminga:-) Pastaruoju metu dirbu sėdėdama ant didelio kamuolio – tai padeda išvengti fizinio nuovargio (<…>). Kartais prarandu laiko saiką, bet kai užsiimi tuo, ką mėgsti – nekreipi į tai dėmesio:-)

 Esminis klausimas: ar tokia veikla galėtų užsiimti kiekvienas iš mūsų?

Jei „neužsikabinot“, tai gal neverta vargti…

Poezija jūsų gyvenime atsirado gerokai anksčiau, nei karoliukai… Ar rašyti eilėraščius pradėjote tada, kai susikūrė „Viltis“… t. y. prieš 25-erius metus? Ar dar anksčiau?

Šį tą kurti, rašinėti pradėjau mokyklos suole… Mokiausi Daugų vidurinėje mokykloje ir turėjau labai gerą lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Oną Paulėkaitę. Ji skatino kurti, rašyti, deklamuoti, vaidinti… taip pamažu, matyt, ir užgimė manyje meninė gyslelė. Su metais ji niekur nedingo, o kai ištiko gyvenimo negandos – ypatingai stipriai prasiveržė (<…>). Mano eilėraščiai – tarsi išlietas skausmas, po kurio ateina palengvėjimas…ir sugrįžta viltis vėl džiaugtis gyvenimu.

Jau seniai neskaičiuoju
Valandų ir minučių,
Nes man laikas sustojo
Ties vaikystės riba.

Ir atrodo pradingo,
Kas taip slėgė krūtinę…
Iš vaikystės išeiti
Man neleis niekada. (<…>)

Skaitote ne tik savo eiles, tekstus… Kaip nutiko, kad tapote Daugų ansamblio „Suvingio banga“ koncertų vedėja?

Sceninė veikla man irgi artima… su kolegų pagalba rengiame „viltiečių“ pasirodymus. Bendradarbiaujame su profesionaliais aktoriais Larisa Kalpokaite, Jonu Braškiu. O „Suvingio bangoje“ dainuoja mano draugės, geros pažįstamos… tad natūraliai gavosi, kad pratęsėme savo bendravimą ir scenoje.

Paskutinis esminis klausimas: kai ištinka gyvenimo dramos (didelės ir mažos), ar kūryba padeda jas įveikti?

Vienareikšmiškai „taip“.

Jūsų gyvenimas vertas romano… Galbūt ir Nobelio premijos. Linkime, kad kada nors taip ir atsitiktų. Ačiū už pokalbį.

Parodos pristatyme tądien dalyvavo ir daugiau kūrybingų žmonių: Daugų ansamblis „Suvingio banga“ (vadovė Stasė Maževičienė), Kančėnų kaimo vokalinis ansamblis „Niedulis“ (vadovai Ilona Zapolskienė ir Vidas Balkus). Linkint kūrybinio įkvėpimo visi renginio dalyviai buvo apdovanoti lininiais angeliukais… mat susitikimas vyko ypatingą dieną: vasario 3-iąją minima ir Linų diena. O angeliukus numezgė dar vienas kūrybingas žmogus iš Alytaus – auksarankė Aldutė Kupčiūnaitė. Kaip pati yra sakiusi: „visa jos vaikystė Kančėnų liepose išlaipiota…“ ir tas ypatingas ryšys iki šiol išlikęs.

Savo apsilankymu kūrybingus žmones pagerbė Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas. Dėkota visiems dalyviams, žiūrovams ir… angelams.

Paroda Kančėnų kaimo bendruomenės namuose veiks iki vasario 17 d. (bibliotekos darbo metu). Kviečiame patirti kūrybos galią, jos magiją ir terapiją…

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Kančėnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Rita Mikuckienė