„Ar sensta knyga?“

Aš kitados turėjau seną knygą –
Kaip ji vadinosi – šiandien nebeatmenu,
Užrito metai kiekvieni po akmenį
Ir užmarštim it pelenais apsnigo…

J. Erlickas

Daugų miesto bibliotekoje vyko popietė „Ar sensta knyga?“. Kažkada buvusi gražiai apipavidalinta knyga dabar pavargusi nuo mūsų rankų, neišvaizdi, pasenusi. Ar mes tokią knygą dabar norime skaityti? Mažieji skaitytojai skaitė ištraukas iš senų vaikiškų knygelių, Vytės Nemunėlio eilėraščius, kurie buvo išleisti 1939 m. Amerikoje. Bevartydami senų knygelių lapus diskutavo apie piešinėlius knygose, nes piešiniai tuomet buvo nespalvoti, skaičiavo, kiek gi dabar būtų metų šioms knygelėms.

Tą dieną apsilankę suaugusieji bibliotekos skaitytojai taip pat prisiminė savo pirmąsias perskaitytas knygas. Vaikystėje daugeliui įsiminė pasakos, o kiek paaugus – apsakymai bei romanai. Įsiminė T. Main Rido knygos, E. Hemingvėjaus „Kam skambina varpai“, G. Mopasano „Vieno gyvenimo istorija“.

O kiek naujų įspūdžių 1985 metais skaitytojams suteikė pasirodžiusi K. Makalou knyga „Erškėčių paukščiai“, tuomet buvusi bene populiariausia ir labiausiai skaitoma knyga Lietuvoje. Taigi ar sensta knyga? Daugelis atsakė, kad ne. Nes sena knyga kelia nostalgiją vaikystei, verčia prisiminti tai, kas buvo gera.

Knyga kaip žmogus gimsta, auga, subręsta, išeina į nebūtį, bet mes jas dažnai prisimename, diskutuojame ir jos vėl atgyja mūsų mintyse. Bet praėjus kažkiek laiko ir vėl norisi atversti seną knygą. Juk, anot poeto Just. Marcinkevičiaus, „Atversta knyga – tai atsivėrusi žmogaus dvasia. Atsivėrusi darbui, kūrybai, meilei“.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Daugų filialo vyresn. bibliotekininkė
Valė Remeikienė

• 

•