Punioje paminėti poeto Vytauto Mačernio metai

Liepos 3-iosios vidudienį Punios kultūros namuose vyko poezijos ir muzikos šventė „Tai kalbėk, kalbėk, širdie“, skirta paminėti poeto Vytauto Mačernio 100-ąsias gimimo metines.

Renginyje dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės mero patarėja Dalia Paulauskaitė bei komunikacijos skyriaus vadovė Vitana Bručienė, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė, Alytaus r. sav. viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas, Punios seniūnas Gintautas Laukaitis.

Pranešimą apie Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą skaitė Lietuvos muziejų asociacijos Garbės narė, poetė ir rašytoja Aldona Ruseckaitė, kuri už savo darbus ir visuomeninę veiklą yra pelniusi daug garbingų apdovanojimų ir literatūrinių premijų. Rašytoja yra išleidusi keletą biografinių romanų apie Maironį, Žemaitę, S. Nėrį.

2017 m. pasirodė jos romanas apie jauniausią lietuvių literatūros klasiką „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“. A. Ruseckaitei jautriai atkurti V. Mačernio dvasinius išgyvenimus, pakilimus ir krizes padėjo jo laiškai, rašyti sužadėtinei Bronei Vildžiūnaitei. Rašytoja taip pat rėmėsi ir B. Vildžiūnaitės, kuri iki šiol yra gyva ir su kuria pavyko užmegzti gan artimus ryšius, prisiminimais.

Taigi išklausėme puikų, informatyvų ir šiltą pranešimą, kuris padėjo artimiau pažinti tragiško likimo poetą V. Mačernį.

Vėliau sekė meninė programa, kurioje dalyvavo TV laidos „Šventadienio mintys“ vedėja, kino ir teatro aktorė Dalia Michelevičiūtė bei kompozitorius, dainininkas iš Panevėžio Sigitas Stankūnas, kuriantis ir atliekantis dainas pagal daugelio lietuvių poetų eiles.

Visi nuščiuvę klausėmės jo muzikinės programos „Aš pažinau karalių tavyje“, skirtos V. Mačerniui ir Dalios Michelevičiūtės išraiškingai ir jautriai deklamuojamų poeto sonetų bei vizijų ištraukų.

Tuo programa nesibaigė – dar laukė sonetų kūrybos konkurso „Tai kalbėk, kalbėk, širdie“, skelbto balandžio mėnesį, laureatų pagerbimas ir kūrybos skaitymai. Komisijos narė Alma Davidavičienė paskelbė konkurso rezultatus: I vieta teko Palmyrai Pracuvienei (Alytus), II vieta – Danutei Ruseckajai (Vilnius), III vieta (skirtos dvi) – Scholastikai Kavaliauskienei (Alytus) ir Danutei Vepštienei (Simnas). Konkurso nugalėtojus bei dalyvius sveikino ir Alytaus rajono savivaldybės įsteigtais prizais apdovanojo mero patarėja Dalia Paulauskaitė, o rajono viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas įteikė diplomus bei padėkas.

Renginio pabaigoje į sceną pakvietėme pavasarį garbingą 90-ties metų jubiliejų atšventusią puniškę literatę Salomėją Kaknevičienę. Ji padeklamavo savo eilių ir palinkėjo visiems sulaukti tokių gražių jubiliejų kaip ir ji.

Šventę organizavo Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Punios filialas ir rajono kultūros centro Punios skyrius.

Renginys finansuotas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis įgyvendinant projektą „Tai, kas išliko, sukūrė poetai“ (skirta Vytauto Mačernio metams).

Ačiū tariame Eimantui Žemaičiui už gėles salės papuošimui bei VO „Punios ainiai“ už dzūkiškas bandas.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Punios filialo vyresn. bibliotekininkė
Irena Kaškonienė

• 

• 

• 

• 

• 

• 

SONETŲ KŪRYBOS KONKURSO „TAI KALBĖK, KALBĖK, ŠIRDIE“ NUGALĖTŲJŲ KŪRINIAI

I VIETA

PALMYRA PRACUVIENĖ (Alytus)

Nenorėjau tikėti

Prisėsk ant krašto debesies,
Tiltelį vakarui nutiesiu,
O pirštai tavo veidą lies,
Kai pasiliksime tik dviese.

Apsiaustu klostysiu, kol lis,
Pakol dar žiebsime spingsulę,
Ir supsis debesy pilis,
Ten šilko menėj vėjas guli.

Nykštukai pasakų maži
Tokie laisvi, nepastebėti,
Ir vėjų pasaka graži,

Tenai užsnūdusi pas klėtį,
Ten susitikome nakty,
Bet nenorėjau tuo tikėti.

Mano Šventažaris (tarmiškai)

Ty ažaras šventu vadzintas
Ir sanas sanas stovi ciltas,
Mergiotės ty lakiojo basos
Ir plaikstės vėjan ilgos kasos.

Vaikystė ty po medzais sirpo,
Kol dzienos su čėsu išcirpo
Ir glostė ty tėvulio rankos
Iš turgaus parvežtos barankos

Ty tokios gardžios, cikras skonis
Ir apdaras skalsus marškonis
An šniūro dziūvo, vėjas košė
Ir medzai ty prieg kelio ošė.

Troboj saniai kici gyvena,
Cik mus susiedai rozais mena.

II VIETA

DANUTĖ RUSECKAJA (Vilnius)

Sonetas LAIKAS – VAGIS
Skiriu poeto Vytauto Mačernio gimimo 100-osioms gimimo metinėms

Šitas laikas – vagis: grožį menkina, čiulpia sveikatą…
Sandariai į rytojų užvers vieną kartą duris.
Ar pajus kas, išgirs mano sielos audringos sonatą?
Ilgesys visagalis parves, nors bus pavakarys.

Išbučiuosiu lietum ant įkaitusio dieną asfalto,
Neliūdėsiu, nes bus tai palaima iš aukšto Dangaus.
Sušlamėsiu, paliesiu, priglusiu… Visai nebus šalta.
Tu apstulbus sustosi nuo bučinio mano svaigaus.

Susitiks mūsų akys, tik žvilgsnio tu nepastebėsi.
Glamonėsiu iš lėto tave vėju aksominiu.
Nuriedės lietaus ašara. Tyliai pasuksi pavėsin
Ir ieškosi manęs pro ažūrą vilties nėrinių…

Kol esu, kol šalia, kol dar vėjas abu glamonėja,
Meilę gerkim akim, rankom, lūpom tarsi išbadėję.

Sonetas VAKARO MALDA

Duok, Dieve, kiekvienam stiprybės,
Kai tirpsta nuo bėdų orumas,
Viltis vos šviečianti, išstybus
Ir trankos durys sielos rūmuos.

Paimki nerimą ir skausmą,
Ramybės leisk  nors kiek patirti.
Už nuodėmes jei skirsi bausmę,
Nutolinki, maldauju, mirtį.

Priimk gražias mintis ir darbus
Kaip padėką Tau už dosnumą.
Priklupę žmonės ir pagarbūs,
Kai sielą peršti lyg nuo dūmų.

Kol saugo, plečias metų rievės,
Esi stiprybė mano, Dieve.

III VIETA  SCHOLASTIKA KAVALIAUSKIENĖ (Alytus)

              LIETUVA

LIETUVA! Tu esi ypatinga žvaigždė!
Tavo spindesį matom nuklydę toli –
Juk laimingas žmogus tik gimtojoj šaly,
Svetur jaučiam neramų plakimą širdies.

Ta rami ir miela nemunėlių šneka,
Atkakli,  nenurimstanti upės srovė
Mums mielesnė negu vandenynų gelmė.
Tu visa tarsi gintaras saulės pilna…

Tu vienintelė, nes tu gimtinė mana,
Rūpestėlis kiekvieno lietuvio širdy –
Tau pasveikint gražiausi vardai ištarti.

Mūsų miestai – mieli ir tokie paprasti…
Dainų posmai skambiausi gimtinei skirti.
LIETUVA! Šiandien noriu pašlovint tave!

NEIŠVYSI MEILĖS IŠ ŠIRDIES

Neišvysi meilės iš širdies,
Nors ir šauktumei, kad jos nenori…
Ji vis vien tave visur lydės
Ir be jos uždustum kaip be oro.

Juk ateina ji nekviečiama.
Ji aplanko turčių ir bedalį –
Kiekvienam sava ir artima…
Tik įsakinėt jai nieks negali.

Neieškok jos – ji tave suras
Ir neklaus, ar jai užeiti leista,
Tik nušvis kaip rytmečio pašvaistė.

Ir suprasi – ves ji per audras,
Nes ji paukščio skrydis virš bedugnės,
Ji – neblėstančios žvaigždynų ugnys…

III VIETA DANUTĖ VEPŠTIENĖ (Simnas)

Mėnesienos sonata

Pasiilgau nakties, švelnumu apžavėtos,
Kai prisėdu sode po šakom obelies,
Kai tyla po darbų glamonėja iš lėto,
Kol ramybės šviesa
              atskubėjus užlies.

Šviesulių trupiniai, iš dangaus subyrėję,
Pasūpuodami plauks vandenų ekrane,
O mėnulis blyškus, rūpestingas būrėjas,
Pavilios su viltim
              ir nugirdys mane.

Apkabinęs žydrai, palydės dar per sodą
Link namų šilumos, link tavųjų delnų,
Ir, įkritęs langan,
              nepaliks mūs vienų.

Mėnesienos sonatą – į širdį, o gruodą
Ištirpinsiu, mintims prisijosiu dainų,
O sapnams sukuždėsiu,
              kad jau ateinu.

Atpirkimo ožys

Mūsiškės nuodėmių sudėtos sumos
Ne veltui patikėtos laiko bankui,
Dabar, kiek atminties šviesa aplanko,
Jos skaudžiai
     nudėvėtos
           lig koktumo.
 
Atlikome net atgailą abudu,
Nors įtikėjimai žarom nešvito.
Belaukiant tyliai išganyto ryto,
Su saule
      rūpesčiai
           visi nubudo.
 
Kai liūdesys žaibais išpančios dieną,
Gal vėl mes tapsime lyg kūnas vienas,
Nerimstančias
     mintis
          rūkais
               užgožę?
 
Nusprendę negandas giliai užarti,
Žinau, surasim kaip ne vieną kartą
Eilinį
     drūtą
          atpirkimo
                ožį.