Paroda „Tautos vertė atskleidžiama jos kalboje“ / Gimtosios kalbos dienai /
„Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm,
Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų,
Iš duonos kvapo ir miškų giesmės
Kalba gimtoji lūposna įdėta.“
(J. Degutytė)
Kalba – didelis žmogaus turtas. Vos užgimus mus apsupa gimtosios kalbos garsai. Į juos įsiklausome, bandome pamėgdžioti ir imame šnekėti savo tėvų ir savo tautos kalba. Tik vėliau suvokiame, kad kalba labai svarbi dovana. Kodėl mes didžiuojamės savo gimtąja kalba? Kuo savita ir unikali yra lietuvių kalba?
Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių šeimai, baltų kalbų grupei. Teigiama, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos – prokalbės. Mūsų gimtosios kalbos padėtis, ypač indoeuropiečių pasaulyje, yra išskirtinė. Moksliškai lietuvių kalbą pradėta tirti iš esmės nuo 19 a. vidurio ir nustatyta, kad iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų daugiausia senosios prokalbės ypatybių išlaikiusi lietuvių kalba. Imta nepaprastai ja domėtis, ji gretinta su pačiais seniausiais indoeuropiečių raštiniais paminklais, pavyzdžiui, senovės graikų, lotynų, sanskrito ir kitais.
Sanskrito kalba (klasikinė indų kalba) laikoma mirusia. Ji buvo ir dažnai tebėra naudojama kaip liturginė kalba. Lietuvių kalba savo žodžiais, gramatinėmis formomis yra panaši į sanskritą. Mūsų kalbai pasaulio kalbininkai suteikė gražų titulą – archajiškiausioji iš gyvųjų indoeuropiečių šeimos kalbų, vadino ją savotišku muziejumi po atviru dangumi.
Lietuvių kalba labiausiai panaši į latvių kalbą ir mirusias prūsų, jotvingių, kuršių, sėlių, žiemgalių. Visos jos priklauso baltų kalbų grupei. Iš mirusių kalbų rašytinių paminklų paliko tik prūsų kalba.
Lietuviai vieninteliai iš baltų buvo sukūrę savo valstybę, kurios teritorija XIII–XV a. siekė net Juodąją jūrą. Lietuvių kalba tada tik šnekėta. Su Vakarų Europa susirašinėta lotynų kalba, o su Rytų – senąja kanceliarine slavų kalba.
Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Ji išleista 1547 m. Karaliaučiuje. Knyga – 79 puslapių, išspausdinta gotikiniais rašmenimis. Vienas egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto rankraštyne. 1962 m. surastas dar senesnis rašytinis tekstas – 1503 m. išleistame „Traktate kunigams“ paskutiniame puslapyje ranka įrašytos pagrindinės maldos „Tėve mūsų“, „Sveika Marija“, „Tikiu į Dievą tėvą“. Maldos parašytos dzūkų tarme.
Pirmasis lietuvių kabos žodynas išleistas apie 1620 m. Vilniuje. Tai trikalbis (lenkų-lotynų-lietuvių) žodynas, kurį parengė Konstantinas Sirvydas. Vienintelis išlikęs egzempliorius saugomas Maskvoje. Pirmoji lietuvių kalbos gramatika išleista 1653 m. Karaliaučiuje lotynų kalba. Ją parengė ir išleido Tilžės lietuvių protestantų kunigas Danielius Kleinas.
Tarmių amžius – apie 1 000 metų, todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai. Mes iki šiol galėjome didžiuotis itin turtingu tarmių palikimu, nes nė vienoje kitoje Europos valstybėje, tokioje mažoje teritorijoje, nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmių variantų: skiriamos 2 tarmės (aukštaičių ir žemaičių), 15 patarmių ir per 100 šnektų (10 jų išliko už Lietuvos Respublikos ribų).
Šiuo metu lietuvių kalba – oficiali Lietuvos Respublikos valstybinė kalba, ginama Valstybinės kalbos įstatymo. Nuo 2004 m. lietuvių kalba yra viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų.
Lietuvių kalba domimasi ir tyrinėjama visame pasaulyje. Studijuojama ir pati kalba, ir krašto kultūra, ir politika. Mokantys kurią nors klasikinę Europos kalbą (lotynų, senąją graikų) lengvai perpranta lietuvių kalbos gramatiką. Šiuo metu užsienyje yra apie 40 lituanistikos centrų, kuriuose apie 100 humanitarų dėsto lietuvių kalbą. Apytikriais skaičiavimais, lietuvių kalbą užsienyje studijuoja per 600 studentų, gausiausias jų būrys mokosi Čekijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
Buvo laikai, kai mūsų kalba buvo draudžiama.Todėl turim džiaugtis, kad galim ją mokėti, skaityti poeziją, kuri taip pat parašyta šia kalba. Vertinkim tai, kad turime tokią nuostabią kalbą ir galime ją mokėti, ja džiaugtis, girdėti, taip pat branginti visa širdimi. MYLĖKIM JĄ.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Parėčėnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Dalia Žvirblienė
