Laisvės gynėjų dienos 30-metis rajono bibliotekoje paminėtas virtualia spaudinių ir foto nuotraukų paroda
Minint Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos 30-metį, rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje parengta knygų, straipsnių kopijų bei periodinių leidinių paroda „Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena“. Joje pateikti to meto valdžios atstovų memuarai, laisvės gynėjų prisiminimai, politologų bei žurnalistų tuomečių įvykių vertinimai, eilėraščiai, literatūrinės miniatūros, moksleivių dailės darbai ir kt.
Trisdešimtmečio proga parengta ir virtuali foto nuotraukų paroda „Tauta rinkosi laisvę“, kurią galite išvysti bibliotekos „Facebook“ paskyroje. Joje, skambant legendinei Eurikos Masytės dainai „Laisvė“ pagal Justino Marcinkevičiaus eiles, jūs galite išvysti 40 istorinių nuotraukų, atrinktų iš Lietuvos Respublikos Seimo foto archyvo. Fotografijos suskirstytos į tris pagrindines grupes: „Parlamento rūmų gynimas“, „Sausio 13-osios aukos“ bei „Okupacinė kariuomenė ir jos nusikalstami veiksmai“.
Tai fotografų Mindaugo Kulbio, Romo Jurgaičio, Viliaus Jasinevičiaus, Mariaus Baranausko bei kitų fotomenininkų darbai, užfiksuoti sausio 4-17 dienomis. Nuotraukose įamžintos istorinės akimirkos, vaizduojančios Parlamento rūmų prieigas supančias barikadas, laisvės gynėjus bei okupacinės kariuomenės siautėjimus kruvinųjų Sausio įvykių metu.
Žvelgiant į šias nuotraukas kiekvienas prisimename tą kruvinąją naktį, kuomet grūdėtame televizijos ekrane stebėjome Televizijos bokšto užgrobimą, negailestingą omonininkų siautėjimą bokšto prieigose, raminantį Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio balsą, liepsnojančius laužus bei dainuojančių žmonių grandinę, apjuosusią gintis pasiruošusius Seimo rūmus.
O tuo metu už lango Naująja gatve pirmyn atgal riaumodamos skriejo Alytuje dislokuoto desantininkų pulko tanketės, spjaudydamos iš po vikšrų purvinus sniego lopus ir linguojančios suodinais vamzdžiais, kurių tamsios kiaurymės grėsmingai žvelgė į dangų. Tą kruvinąją naktį Vilniuje žuvo 14 niekuo dėtų žmonių, kurių vienintelė „kaltė“ buvo laisvės troškimas. Tad saugokime ir branginkime ją, nes nėra nieko baisiau už „gyvenimą“ narve. Kad ir koks auksinis jis bebūtų…
Arnoldas Šatrauskas
