Boso dienos proga bibliotekos vadovas sulaukė daug stresą malšinančių dovanų
Ir vėl išaušo spalio 16-oji, Boso diena, kurios be Boso, regis, nedaug kas ir belaukė. Ir vėl bibliotekoje tvyro lengva sumaištis, girdisi prislopinti kuždesiai ir kažkieno tai nervingas juokas. Ir kaip nesinervinsi, jei mūsiškio Boso jau niekuo nenustebinsi (išskyrus šių metų Seimo rinkimų rezultatus), kuris gyvenime jau viską matė ir regėjo. Kuris savo laiku spaudė ranką Kim Jong Unui, Aleksandrui Lukašenkai, Robertui Mugabei ir Ramūnui Karbauskiui. Žmogui, kuris išbandė bemaž visas ekstremalias sporto šakas, tokias kaip šuoliai iš malūnsparnio be parašiuto (malūnsparnis stovėjo ant žemės), giliavandenį panirimą be deguonies balionų atšiauriomis sąlygomis (vasarą Dailidėje) ir staigų nusileidimą Juodojoje kalnų trasoje (Pieninės kalnas, aukštis 5 m 13 cm, čiuožta ant kartono lakšto).
Taigi norėjome mes to ar ne, bet minėtą spalio 16 d. visi su apsauginėmis kaukėmis ir laikydamiesi saugaus atstumo tvarkinga vorele sugužėjome į ankštą direktoriaus kabinetą, kad pasveikintume jį Boso dienos proga ir įteiktume jam rūpestingai ir su meile parinktas prasmingas dovanėles, kurias žinodama įnoringojo Boso poreikius parinko jo nepamainoma ginklanešė, rūpestingoji Eglutė.
Tenka pastebėti, jog iškilmingoje apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo ir keletas specialiai ta proga atvykusių filialų darbuotojų, kurių pavardes Bosas čia pat pasižymėjo savo daug regėjusioje užrašinėje. Regis, jog ateityje jų laukia žymiai sotesnis gyvenimas, nei likusių nesusipratusių.
Įteikdamas prasmingas ir naudingas dovanas, direktoriaus pavaduotojas Arvydas Balčiūnas negailėjo nepelnytai gražių žodžių bibliotekos vadovui, supažindino susirinkusius su Boso dienos ištakomis ir išreiškė viltį, jog kitais metais Boso dėka mes gyvensime geriau, sočiau ir saugiau. Jam pritarė ir kolegė Daiva, įteikusi vadovui puikią rožių puokštę ir į žandą „įsegusi“ nekoroninį (tikėkimės!) bučinį.
Pasibaigus liaupsėms ir linkėjimams Bosui buvo įteiktos smagios, stresą mažinančios kojinės, kurias Bosas čia pat panoro pasimatuoti. Tačiau dėl bakteriologinio užkrato pavojaus šio sumanymo buvo atsisakyta. Taip pat dovanų vadovas gavo Boso gertuvę „sugadintoms nervų ląstelėms atstatyti“, kurią Bosas čia pat užvertęs galvą ir ištuštino, žinoma, nepamiršęs pagirti kolektyvo už ten įpiltas spanguolių sultis, kurios, anot jo, yra „žymiai skanesnės už jau pabodusią naminę.“
Apžvelgus dovanas tenka konstatuoti liūdną faktą, jog jos visos susijusios su pykčio ir streso slopinimu, kurio, regis, direktoriaus darbe niekuomet netrūksta. Netgi raudonas kamuoliukas, kurį direktorius palaikęs pomidoru mėgino atsikąsti, ir tas pasirodo tinka ne salotoms, bet nusiraminimui. Gal tik rašiklis kiek iškrenta iš bendro dovanų konteksto, tačiau pažvelgus kaip juo Bosas nervingai pradėjo spragsėti po apdovanojimo ceremonijos, turbūt ir jis pasitarnaus vadovui ne tik kaip rašymo, bet ir kaip dar viena nusiraminimo bei streso malšinimo priemonė.
Streso sukėlėjas Arnoldas Šatrauskas
