Rekomenduoju: Lars Mytting „Seserų varpai“

APIE RAŠYTOJĄ

Norvegų rašytojas ir žurnalistas Larsas Myttingas gimė 1968 m. kovo 1 d. Favange. Larsas yra dirbęs redaktoriumi ir žurnalistu dienraščiuose „Dagningen“, „Aftenposten“, „Arbeiderbladet“ ir muzikiniame leidinyje „Beat“. 2006 m. Larsas debiutavo romanu „Arklio jėga“, o po ketverių metų pasirodė jos antrasis romanas „Pavasario auka“.  Rašytojas lietuvių skaitytojams pažįstamas iš romano „Plauk su skęstančiais“, pagal kurį greitu laiku bus kuriamas kino filmas. Ši knyga, išversta į beveik 20 kalbų, buvo apdovanota prestižine Norvegijos knygynų premija, o Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ją įtraukė į vertingiausių 2017 m. verstinių knygų sąrašą. Anglų kalba ši knyga buvo išleista „Šešiolika Somos medžių“ pavadinimu. „Seserų varpai“ – antrasis lietuviškai išleistas Larso Myttingo romanas, nominuotas prestižinei Norvegijos knygynų premijai. Kaip ir ankstesnė, taip ir ši knyga anglų kalba pasirodė jau kiek kitokiu – „Varpas ežere“, pavadinimu. Jis yra parašęs ir garsią ne grožinės literatūros knygą „Norvegiška mediena: pjaustymas, krovimas ir džiovinimas skandinaviškai“, kuri buvo išversta į 10 kalbų ir tapo tarptautiniu bestseleriu, pagal kurį buvo sukurtas 12 val. televizijos laidų ciklas. 2016 m. ši knyga pelnė geriausiai Norvegijoje parduodamos negrožinės knygos apdovanojimą. Larsas gyvena netoli Osterdaleno su žmona, dviem vaikais ir „trimis angliškais automobiliais“. Be rašymo Larsas domisi viskuo, kas susiję su medžiais: pradedant jų kirtimu ir baigiant medienos apdirbimu.

KNYGOS SIUŽETAS

1880 m. Atokiame XIX a. pabaigos Norvegijos kaime gyvena dvidešimtmetė Astrida. Šiose apylinkėse įprasta, kad moterys teka anksti, pagimdo būrį vaikų ir miršta nualintos ūkio darbų ir nepriteklių. Astrida svajoja apie kitokį gyvenimą – galbūt jos viltys išsipildys tapus jauno pastoriaus Kajaus žmona. Tačiau beužgimstančius abipusius jausmus aptemdo Kajaus planas vietoj senos 1170 m. bažnyčios pastatyti naujus erdvesnius maldos namus. Siamo dvynių Halfridos ir Gunhildos atminimui XVI a. nulieti varpai bus pakeisti naujais. Legenda byloja, kad Astridos protėvių padovanoti varpai yra stebuklingi ir artinantis pavojui patys ima skambėti. Astridos jausmus Kajui sujaukia į kaimelį atvykęs Dresdeno meno akademijos studentas Gerhardas. Tarp dviejų vaikinų besirenkančiai Astridai bandant įveikti dvejones, netikėtai ima skambėti stebuklingieji Seserų varpai…

KRITIKŲ ŽODIS

Savitas ir užburiantis Larso Myttingo stilius įtraukia ryškiu veikėjų ir aplinkos vaizdavimu. Autentiškų detalių kupiname istoriniame pasakojime susipina buitis ir mistika, namų saugumas ir poreikis pažinti pasaulį, krikščionybės ir pagonybės priešprieša. Romane nagrinėjamos ir visiems laikams aktualios žmogaus laisvės, tobulėjimo, asmeninės ir bendruomeninės istorijos temos.

Romanas „Seserų varpai“ – neabejotinai viena geriausių 2018 metų knygų Norvegijoje. (Dagens Naringsliv)

MANO MINTYS APIE KNYGĄ

Neabejotinai tai viena stipriausių šiais metais pasirodžiusių knygų! Tikras norvegiškas literatūrinis perliukas, tęsiantis pačias geriausias Herbjorg Wassmo kūrinių, tiksliau – „Dinos knyga“, tradicijas. Skaitytojas lengvai ras tam tikrų sąsajų tarp pagrindinės romano veikėjos Astridos ir Wassmo trilogijos herojės Dinos. Jas sieja ne tik panaši išvaizda, bet ir geresnio gyvenimo, tobulėjimo  siekis bei jų abipusis noras ištrūkti iš užburto tamsos ir prietarų pasaulio, kuriame karaliauja stingdantis šaltis, skurdas ir alkis. Knyga turi ir keletą sąsajų su Lietuva, nes vienas pagrindinių veikėjų – architektūros studentas Gerhardas, kilęs iš Mėmelio, o jo mama – lietuvė. Skausmingas meilės trikampis, paslaptingi mistikos elementai, lietuviams taip artimas legendomis ir mitais apipintas pagoniškasis pasaulis, kurį negailestingai bando išstūmti krikščioniškoji pasaulėžiūra, skaitytojui leidžia dar geriau pajusti rūsčią norvegišką tikrovę, kurios pirmose gretose visuomet stovi stiprios ir protingos moterys. Knygoje taip pat daug dėmesio skiriama ir senosioms pagoniškoms medinėms bažnyčioms, kurios XIX a. pabaigoje Norvegijoje buvo barbariškai naikinamos ir keičiamos beformiais krikščioniškais maldos namais. Tad nenustebčiau, jei perskaitę knygą jūs dar gerą valandą naršysite internete gėrėdamiesi senosiomis Norvegų medinėmis bažnyčiomis. Knyga sulauks ir tęsinio, tačiau į klausimą, kada jis išvys dienos šviesą, autorius šypsodamasis atsako: „Tada, kada parašysiu“. Tad apsiginkluokime norvegiška kantrybe ir lietuviškai nekantriai laukime žadėto knygos tęsinio.

Arnoldas Šatrauskas

VERTINIMAS
10/10