„Knygų Kalėdų“ plakate lietuviškai knygai vietos neatsirado…
Rodos, dar visai neseniai apspangę nuo saulės braidėme po dumbliną Dailidę, baidydami pavienius karosus ar giliai kvėpėme svaiginantį „Ekologistikos“ dūmą, kaip vėl tradiciškai iš pasalų prisėlino žiema žiemužė: su savo džiaugsmais ir rūpesčiais, su prieššventine euforija ir pošventiniu liūdesiu.
Gruodis – didžiųjų žiemos švenčių metas, tačiau visas iki skausmo žinomas šventes mes pasitinkame su dar viena, ypatingai bibliotekinei bendruomenei svarbia švente – „Knygų Kalėdomis“. Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota ir globojama akcija jau devintą kartą užsuka į bibliotekas „dovanodama džiaugsmą ir šilumą“, o kas svarbiausia – naujas knygas, kurių taip trūksta provincijų bibliotekoms. Ir nors kalėdiniu laikotarpiu žmonės daugiausia pinigų išleidžia maistui, gėrimams, dovanoms, vaistams, šiltiems drabužiams ar besočiui šildymui, keletas trupinių nuo vaišių stalo nubyra ir amžiną knygų badą kenčiančioms bibliotekoms.
Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet, akcijos organizatoriai ta proga sukūrė naują akcijos skirtuką ir plakatą, kviečiantį į šią gerumo akciją. Puikus plakatas! Švelnios, ramios, pastelinės spalvos, eglutės formos lentynos, kuriose drauge su spalvingais kalėdiniais bumbulais rikiuojasi ir ne ką mažiau spalvingos knygos. Kadangi mėgstu skaityti, o ir puiki plakato kokybė leido patenkinti mano smalsumą, nusprendžiau pasidomėti, o kokios gi knygos turėjo garbės atsidurti ant šios šventinės lentynos? Galbūt tai ne tik populiariausios šių metų knygos, bet ir subtili organizatorių užuomina, kokias knygas derėtų dovanoti šiemet?
Ir koks buvo mano nusivylimas, kai peržvelgus visas šešias lentynas, jose neradau nė vienos lietuviškos knygos. Daugiausia tai buvo leidiniai anglų kalba bei viena kita vokiška knyga. Bairono, Šekspyro rinktiniai raštai, jaunimui skirta Biblijos istorija, pora Anglijos humoro istorijos tomų, žinomų citatų rinkinys, knyga apie Niurnbergą ir dar daugybė užsieninių leidinių, išskyrus lietuviškus.
Regis, kažkoks tai „dailininkas“ gavęs užsakymą sukurti akcijos plakatą per daug nekvaršino sau galvos ir nuėjo pačiu lengviausiu „kūrybiniu“ keliu. Ramia sąžine „nukosėjo“ kažkokiame užsienio tinklalapyje rastą užsienietišką plakatą ir „fotošopu“ pakeitęs anglišką tekstą lietuvišku, galbūt, dar pasiėmė ir nemenką atlygį už savo „pragarišką triūsą“.
Suprantama, jog Lietuvoje bemaž visuose veiklos sektoriuose jaučiamas idėjų badas, bet „stropuolis“ galėjo bent jau suręsti panašią kompoziciją iš lietuviškų knygų, o ne aklai nukopijuoti svetimą darbą ir jį „adaptavęs“ Lietuvos rinkai pristatyti jau kaip savo. Jūs pasakysite, jog tai tik smulkmena apie kurią net neverta rašyti. Ir jūs būsite teisūs. Bet juk gyvenimas ir susideda iš smulkmenų, norime mes to ar ne. Ir jei jau iškilmingai skelbiamos lietuviškos „Knygų Kalėdos“, tai kažkaip ir norėtųsi, jog akciją reklamuojančioje informacinėje medžiagą dominuotų ne tik lietuviškas tekstas, bet ir koks nors mažytis lietuviškas akcentas. Pavyzdžiui – lietuviškos knygos.
Na, o aš jau žinau, kokią knygą įmesiu į šių metų „Knygų Kalėdų dėžę“: „How to steal poster‘s idea without a trace“. Manau, jog tokia metodinė priemonė daugeliui būsimų plakatų „kūrėjų“ turėtų itin praversti.
Arnoldas Šatrauskas
