Pepės gimtadienyje netrūko nei smagių pokštų, nei neįprasto torto

Kai ruduo tingiai persirita į antrąją pusę ir viską aplinkui užlieja aklinai juoda tamsa, languose netikėtai sužimba mažytis vilties spindulėlis – žvakelių šviesos, o šviesos rate – susėdę klausytojai, įdėmiai besiklausantys sekamų Šiaurės šalių autorių istorijų.

Štai jau trečią dešimtmetį tamsiausiu paros metu, lapkričio mėnesį, visame pasaulyje vyksta kasmetinė Šiaurės šalių literatūros savaitė, kurios tikslas – puoselėti garsinio skaitymo ir šiaurietišką pasakojimo tradiciją, propaguoti Šiaurės šalių literatūrą ir prisidėti prie skaitymo skatinimo. Prieš 25 m. kilusi ambicinga idėja dar po poros metų jau tapo tradiciniu renginiu, kuriame kasmet dalyvauja vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių, daugiausia – iš Baltijos šalių.

Džiugu, jog prie šios kilnios idėjos kasmet prisideda ir rajono viešoji biblioteka, į kurią lapkričio 12 d. plūdo Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos antrokai, pasirengę dalyvauti vienos iš labiausiai pašėlusių literatūrinių herojų – pramuštgalvės Pepilotos Viktualijos Rulgardinos Krusmyntos, kapitono Efraimo dukters, geriau žinomos kaip Pepė Ilgakojinė, gimtadienyje. Vaikus pasitiko spalvingais balionais bei milžiniškais gėlių žiedais išpuošta bibliotekos salė ir rausvos žvakelės, ant sienų metančios blausiai virpančią šviesą. Nes geresnę vietą istorijoms, nei biblioteka, vargiai ar berasi.

Gimtadienio pradžioje vyresn. bibliotekininkė Dijana Eidukevičienė, laikinai virtusi geriausia Pepės drauge Anika, trumpai supažindino pradinukus su Šiaurės šalių literatūros savaite, jos tikslais bei tradicijomis, priminė vaikams svarbiausius žinomos švedų rašytojos Astridos Lindgren biografijos faktus bei reikšmingiausius jos kūrinius. Po trumpos įžangos Anika pakvietė pagrindinę renginio viešnią Pepę Ilgkojinę (vyresn. bibliotekininkė Daiva Balionienė) papasakoti pradinukams apie neseniai atšvęstą gimtadienį. Juk kas geriau vaikams papasakos apie savo gimtadienį, jei ne pati sukaktuvininkė?

Pasirodžiusi Pepė tuoj pat išdalijo vaikams linksmas gimtadienio kepurytes ir užsikeberiojusi ant kopėčių ėmė skaityti smagią istoriją „Pepė švenčia gimtadienį“, kurią aprašė garsi švedų rašytoja Astrida Lindgren ir kurioje netrūko nei linksmų pokštų, nei smagaus gimtadieninio šurmulio. Visa laimė, kad Astrida šį gimtadienį aprašė, nes strakalės Pepė atmintis – lyg kiauras rėtis. Kiek bedėtum istorijų į galvą – visos kaipmat išbyra!

Vėliau Pepė vaikams pasiūlė pasižiūrėti ištrauką iš filmuko, kuriame užfiksuotas jos gimtadienio vakarėlis gimtojoje Švedijoje. Pasirodo Pepė mėgsta ne tik dažnai lankytis pas vaikus, bet dar dažniau švęsti savo gimtadienius. Ir jei vaikai jį švenčia kartą metuose, tai Pepė net kelissyk, nes gyvenime ji vadovaujasi savo seno draugo Karlsono gimtadieniniu šūkiu: „Geriau 50 tortų ir viena žvakutė, nei 50 žvakučių ir vienas tortas“.

Filmukas vaikams labai patiko, nes jame buvo krečiami įvairūs smagūs pokštai: nuo Pepės arklio kilnojimo iki mėtymosi tortais. Tad jei jau prakalbome apie tortus, tai tenka pastebėti, jog šiame gimtadienyje jis taip pat buvo, tačiau smaližių dėka juo niekas nesimėtė. Tiesa, tortas buvo kiek neįprastas: su fejerverkais, saldaininis, tačiau toks pat skanus kaip ir visi pasaulyje esantys tortai. Vaikai taip pat neliko skolingi. Į biblioteką jie atsinešė visą pluoštą pačių pagamintų atvirukų su Pepei skirtais gimtadienio sveikinimais ir palinkėjimais, o drąsesnieji lipo ant kopėčių skaityti linksmų eilėraštukų.

Nors gimtadienio šventėje lyg ir nieko netrūko, vaikai pasigedo Pepės draugo Tomio, arklio ir vikrios beždžionytės Pono Nilsono. Pasirodo artrito kamuojamas Ponas Nilsonas artėjant šalčiams buvo skubiai išsiųstas į Afriką, o Tomis gimtadienio šventės metu Jaunimo parke ganė arklį. Juk netempsi tokio didelio ir išbadėjusio arklio į biblioteką, kad ten jis visas gimtadienio vaišes akimirksniu sušlamštų?

Arnoldas Šatrauskas