„Medžiai – mūsų draugai“, – teigia parodą rajono viešojoje bibliotekoje surengę Likiškėlių progimnazijos antrokai
Nors daugelis mūsų medžius traktuoja vien tik kaip statybinę medžiagą ar ekologišką kurą, dažnam mūsų miško medžiai yra estetinio pasigėrėjimo bei sveikatingumo šaltiniai, savo išlakia lapija švarinantys mūsų planetos atmosferą bei puikiai pasitarnaujantys kaip prieglobstis nuo lietaus ar kaitrios saulės spindulių. Juk ne veltui medis jau nuo seno yra laikomas augimo, jėgos bei stabilumo simboliu. Tad neatsitiktinai daugelis žmonių laisvalaikiu skuba į mišką, kad pasisemtų ten tvirtybės, sveikatos bei naujų jėgų.
Regis, tą puikiai supranta ir Alytaus Likiškėlių progimnazijos 2 b klasės mokiniai, nusprendę rajono viešojoje bibliotekoje surengti kūrybinių darbų parodą „Medžiai – mūsų draugai“. Juk neabejingiems vaikams itin svarbu, koks ateityje bus žaliasis planetos rūbas, nuo kurio priklausys jų sveikata ir tolimesnė gerovė.
Bibliotekos skaitytojų ir lankytojų „teismui“ vaikai pateikė net 35 darbelius, kuriuose medis vaizduojamas vis naujai, vis kitaip, naudojant pačias įvairiausias, tiek gamtoje randamas, tiek ir kasdienėje buityje naudojamas priemones. Ant tvirtų kartono lakštų nupiešti medžiai dažnai yra vaizduojami susiraizgiusiomis ar į saulės šviesą besistiebiančiomis šakomis, tačiau didžiausia vaikų išmonė ir kūryba pasireiškia kuriant jų žaliąjį rūbą. Čia vaikų, jų tėvelių bei išradingos mokytojos Jurgitos Andriuškevičienės fantazija šauna į pačias aukščiausias kūrybines viršūnes.
Regis, kurdami darbelius vaikai vadovavosi tam tikrais racionaliais ir praktiškais principais, kurių pagrindinis yra šis: visus daiktus galima sėkmingai panaudoti ir ne pagal jų pirminę paskirtį. Tam reikalingas tik sumanumas ir išradingumas. Štai keletas pavyzdžių.
Jeigu jums po eurų įvedimo liko lietuviškų centų sauja – ne bėda. Neskubėkite į banką pakeisti jų į euro centus, o drąsiai klijuokite ant medžio, kuris po keleto akimirkų virs įspūdingu pinigų medžiu.
Panaršę po virtuvę ir aptikę ten makaronų, pupelių ar saulėgrąžų, neskubėkite jų dėti į burną, o patepę klijais taipogi kruopščiai lipinkite ant medžių.
Net sunku įsivaizduoti, kokias vidines kančias turėjo išgyventi vienas smaližius, savąjį medį papuošęs tikrais saldainiais, nes kitas kūrėjas, savo medį papuošęs tik blizgiais saldainių popierėliais, regis, šią vidinę kovą akivaizdžiai pralaimėjo. Kaip ir nežinomas graikiškų riešutų „krimtėjas“, sumaniai panaudojęs išgliaudytų branduolių puseles, prieš tai apdairiai „paslėpęs“ jų turinį skrandyje.
Kam siūti ištrūkusias sagas, jeigu jas taipogi galima sėkmingai panaudoti medžių puošybai. Jau nekalbu apie įvairius akmenukus ar kriaukleles, rastas vasarą pajūryje, kurios taipogi sėkmingai virto tvirtakamienių puošybos elementais.
Kiti kūrėjai savuosius plačialapius papuošė įspūdingais gėlių žiedais, margaspalviais drugeliais, kamšteliais ar tiesiog pasinaudoję tradicinėmis dailės priemonėmis juos tiesiog nupiešė. Nepaisant technikų įvairovės visi mažieji „da vinčiai“ sėkmingai sukūrė savąsias spalvingas medžių vizijas, su kuriomis ir kviečiame jus susipažinti.
Arnoldas Šatrauskas
