Alytaus rajono viešoji biblioteka

Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in posts
Search in pages
Filter by Categories
Grožinė literatūra
Jaunimo garantijos
Knygų recenzijos
Literatūra vaikams
Naujienos
Naujos knygos
Parodos
Renginiai
Šakinė literatūra
final-logo

„Knyggraužiukas“ metė iššūkį Dainavos progimnazijos penktokams

Spausdinti

Sakoma, skolas reikia grąžinti. Net liaudies išmintis byloja: „skola ne rona – neužgis“. Tačiau kartais taip jau nutinka, jog gali likti „skolingas“ ir ne iš blogos valios. Taip teigdamas turiu omenyje Nacionalinę bibliotekų savaitę, kurios metu buvau tvirtai pažadėjęs su vietos pradinukais sužaisti interaktyvią literatūrinę viktoriną „Knyggraužiukas“. Tačiau planuojant iš galvos visiškai išdulkėjo, kad lyg tyčia tuo pat metu visu smagumu vyko ir moksleivių pavasario atostogos. Tad iš kur imti vaikų? Juk nežaisi „Knyggraužiuko“ su visažiniu direktoriumi, aksakalu Remigijumi ir minties galiūnu Jonu? Iškart į visus klausimus net miegodami atsakys, o ir baigsis visas mano žaidimas dar neprasidėjęs.

Tad buvau linkęs viską tyliai užglaistyti ir nutylėti, tačiau kaskart su popierių šūsnimi pro mano darbo vietą pravingiuodama Jūratė lyg kažką tai prisiminusi nelauktai stabtelėdavo, suraukdavo antakius ir pabarbenusi pieštuku į savo viršutinę lūpą guviai manęs klausdavo: „Ir kaip reikalai su „Knyggraužiuku“? Kada dabar žadi vesti viktoriną?“ Žodį „dabar“ ji pabrėždavo su ypatingu jausmu, akivaizdžiai akcentuodama ir nutęsdama „r“ raidę. Pradžioje aš kažką tai nerišliai suveblendavau apie nelemtas pavasario atostogas, vėliau skųsdavausi sausra Somalyje bei žiurkių antplūdžiu Džibutyje. Kaip visa tai susiję su žaidimu, net man pačiam buvo neaišku, tačiau smerkiamas primerktų akių žvilgsnis, galvos purtymas ir gilus atodūsis reiškė tik viena: Jūratė manimi labai nepatenkinta.

Tačiau čia kaip dangiškoji mana iš dangaus staiga skaitykloje pasirodo viena Dainavos progimnazijos pradinių klasių mokytoja ir dar guviau nei Jūratė manęs klausia: „Ką galvojate apie žaibišką ekskursiją po biblioteką Dainavos progimnazijos penktokams ir smagų žaidimėlį „Knyggraužiukas“ prieš dvi elitines mūsų mokymo įstaigos komandas?“ Po šių pedagogės žodžių Somalyje staiga pradeda lyti, Džibučio žiurkės nieko nelaukdamos neria į kanalizacijos angas, o praeidama pro šalį Jūratė įsakmiai linkteli galva ir nušvinta lyg naujametinė eglutė. (Nemaišyti su sekretore Eglute). „Sutinku“, – atsidusęs sakau vedamo ant ešafoto revoliucionieriaus balsu ir imu ruoštis neišvengiamiems likimo smūgiams.

Tad jau gegužės 30 d. bibliotekai aidint nuo jaunatviško juoko, liūdnai stebiu sparčiai senkančias „Žalios girios“ vandens atsargas, spėriai sausinamas ištroškusių jaunųjų „dainaviečių“ ir bandau kažką tai papasakoti apie biblioteką bei jos veiklą ir it atkaklus prekeivis demonstruoju senuosius spaudinius bei periodinius leidinius man į pasakojimo taktą linksinčioms, bet į išmaniuosius telefonus panarintoms galvoms. „Susidomėjimas“ milžiniškas, tad nelaukdamas, jog bisui būsiu paprašytas vėl viską pakartoti, susigūžęs neriu į rūsį, kur skambant užvedančiai muzikai, mūsų jau laukia susirūpinusi Linutė.

Išberiu žaidimo taisykles ir pasiūlau žaidėjams išsirinkti kapitonus bei sugalvoti komandoms pavadinimus. Užduotis įvykdoma žaibiškai, tad viena jų netrukus pasivadina „Eiliniais“, o kita – „Paperdžiai 123“(?!). Truputėlį sunerimstu dėl pastarosios „šmaikštuolių“ komandos, nes pagalvojau, jog komandos pavadinimas – tai tam tikras subtilus įspėjimas aplinkiniams dėl galimai tikėtinų pašalinių kvapų invazijos į rūsio salėje tvyrančią gaivią atmosferą. Kadangi tarp komandos pavadinime pateiktų skaičių jokių kablelių nebuvo, galimi 123 „seansai“ man pasirodė truputėlį keliantys nerimą. Visa laimė, jog apsidrausdamas ir tarsi nujausdamas, iš anksto buvau atidaręs visus rūsio salėje esančius langus. Iš anksto galiu visus nuraminti, kad tai buvo tik „linksmas“ bręstančio jaunimo pokštas, o susirūpinusius skubu nuraminti, jo galimi „paperdžių“ veiksmai neprivedė komandos narių prie jiems žymiai katastrofiškesnių „padarinių“.

Apie šį žaidimą man teko rašyti jau du kartus, tad tikrai nesinorėtų kartotis. Norintys apie jį sužinoti daugiau, gali paskaityti paspaudę straipsnio pabaigoje įdėtas dvi nuorodas.

Kaip turbūt jau supratote, surinkę 21 tašką, „Paperdžiai 123“ dviem taškais nusileido kukliems, bet gudresniems „Eiliniams“, kurie ir buvo apdovanoti nugalėtojų diplomu, firminiais žaidimo skirtukais bei knyga apie Alytaus rajoną. Neliko nuskriausta ir pralaimėjusi komanda, gavusi analogiškus prizus ir II-sios vietos diplomą. Baigdamas dėkoju taškus skrupulingai skaičiavusiai Linutei ir su jauduliu bei baime laukiu sekančio žaidimo, kuriame, tikiuosi, nedalyvaus kokia nors „oro gadintojų“ komanda.                                       

Arnoldas Šatrauskas

https://www.alytus.rvb.lt/?p=22424

https://www.alytus.rvb.lt/?p=22634