Atsisveikinimo su mokykla popietė Kumečiuose
Į langus daužosi obels šakos… Prisiminimais beldžiasi…
Keistas garsų sąskambis maloniai pakutena širdį.
Nusišypsau… Sau, vaikui…
Dėkoju likimui, kad turėjau Mokytoją…
Išmintingą, Protingą ir Šviesų“
/G. Mičiūnienė/
Šeštadienio popietę po vieną ir grupelėmis į buvusios Kumečių pagrindinės mokyklos salę rinkosi čia dirbę mokytojai, mokyklos darbuotojai, mokiniai. Juos į prisiminimų ir atsisveikinimo su mokykla popietę „Ačiū, kad buvome kartu“ sukvietė Kumečių bibliotekininkė Nijolė Pocevičienė ir bendruomeninė organizacija „Dainavos kaukas“, vadovaujama Jurgitos Andriuškevičienės. Paskutinę pamoką vedė buvęs mokyklos mokytojas Arūnas Narauskas ir buvusi mokinė Ieva Grigaitienė.
Smuikininkės Simonos Alksninytės melodijos skverbėsi į klausytojų širdis, jas virpino, graudino, vinguriavo prisiminimų takais ir takeliais. Smuiko garsų skleidžiamai didybei pritarė Vytauto Sakalausko gitaros skambesys.
Dvidešimt trejus metus mokyklai vadovavo direktorė Aldona Bencevičienė. Tai šiltas, supratingas, mokantis burti kolektyvą, negailintis gero žodžio žmogus. Jos paskatinti daug nuveikėme mokyklos ir mokinių gerovei. Direktorė pasidžiaugė vykdytais „Comenius“ projektais, priminė stipriąsias mokyklos puses ir dėkojo mokyklos bendruomenei.
Nuotaikingai atliekamas dainas dovanojo Otilija Kavaliauskaitė, o smagius šokius – šokių grupė „Dosado“, vadovaujama Povilo Lapinsko.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas palinkėjo nepamiršti kelio į biblioteką ir įteikė atminimo dovanėles mokytojoms.
Malonu ir gera buvo klausytis mokinių, mokytojų, darbuotojų prisiminimų, padėkų, linkėjimų. Mokinės Laurynos Bubnytės žodžiai, kad „ir mažytė kaimo mokykla gali prilygti licėjui“ buvo palydėti plojimais. Ji mūsų mokyklą įvardijo kaip svarbų etapą, kaip investiciją į tolimesnius etapus.
Šventę praturtino auksinio balso savininkės Indrės Anankaitės-Kalašnikovienės atliekami muzikiniai kūriniai. Jie sušildė, suteikė šviesos, ramybės…
Mokytojos, leidus rajono savivaldybei, vienoje klasėje įrengė mini muziejų. Dalyvavusieji buvo pakviesti apsilankyti jame. Mokyklos simbolika, albumai, klasių metraščiai, projektiniai, kūrybiniai darbai pažadino praeitį. Apsilankiusieji padėjo parašą mokyklinėje lentoje.
Dvidešimt viena dešimtokų laida baigė šią mokyklą. Gal kam labai nedaug? O mums, čia dirbusiems, nemažai…
Mokytojų rankose žydėjo gėlės, buvo daug klegesio, šypsenų, juoko, malonaus bendravimo prie vaišių stalo. Visi, kurie dalyvavo šventėje, gavo labai daug meilės, gerų emocijų… Įvyko mažas stebuklas.
Ačiū už prasmingai praleistą laiką ir prisiminimų jūrą organizatorėms Jurgitai Andriuškevičienei, Nijolei Pocevičienei bei renginio partneriams: VŠĮ „Parama šeimai Dzūkijoje“, ARSKC Miroslavo skyriui, Kumečių kaimo bendruomenei ir visiems, kurie prisidėjo prie šio renginio.
Irena Akulavičienė,
Rasa Žukauskienė
