Pivašiūnų bibliotekoje vyko popietė-susitikimas „Prisimenam…“

Nežinau, kiek kartų turi įvykti koks nors įvykis ar reiškinys, kad jį būtų galima pavadinti tradiciniu. Jeigu trijų kartų užtenka, tai Pivašiūnų vidurinės mokyklos (dabar gimnazija) buvusių mokytojų popietė-susitikimas Pivašiūnų bibliotekoje Tarptautinę mokytojų dieną jau tapo tradiciniu.

Džiugu matyti visada besišypsančius veidus, kurių, rodos, laikas neliečia, jeigu paliečia, tai tik šiek tiek, o širdžių šiluma ir gerumas – amžini. Prisiminimų lietus pilasi kaip iš kibiro – išdirbus mokykloje po kelias dešimtis metų tikrai yra ką prisiminti: ir įvykius, ir buvusius mokinius, ir kaip smagu buvo. Rodos, jiems nebuvo sunkumų…

Kaip įrodymą, jog ir dabar gyvena aktyviai bei turiningai, mokytojai niekada neatvyksta tuščiomis: mokytoja Verutė šiemet nustebino savo keptomis dzūkiškomis bandomis, prie kurių labai tiko mokytojos Sigitos „darycinis“, o ką jau bekalbėti apie mokytojos Mildos keptą obuolių pyragą, kuris tirpte tirpsta burnoje… Mokytojas Arūnas visada atveža dvasiai peno – padovanojo bibliotekai B.Genzelio ir B.Kuzmicko knygas bei B. Kašelionio „Dainavos krašto partizanai“.

Taip jau sutapo, jog šiemet spalio 5-ąją prasidėjo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimo ceremonija. Mokytojai – dideli Lietuvos patriotai, todėl pagerbė partizanų vadą, o tada ir partizaniškos dainos suskambo. Mokytojas Pranas – visų susibūrimų siela. Greitai susirado armoniką, ir kolegoms pritariant, darniai suskambo „Vai, ko nusižvengei“, „Tenai už miško leidos saulė…“ bei kitos patriotinės dainos. Greitai prabėgo laikas kartu, o dar kiek liko visokių kalbų, prisiminimų… Iki kito spalio, mielieji. Ačiū, kad esate.

Nuoširdus ačiū Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos dailininkei Nijolei Marčiulaitienei, kurios rankų darbo atvirukais galėjau pradžiuginti mokytojus.

 

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Pivašiūnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Marytė Burneikienė