Pažintis su Vladislovu Sirokomle Punios bibliotekoje

Vladislovas Sirokomlė pažino mūsų kraštą. Tačiau ar mes jį pažįstame?

„Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“, – rašė poetas, keliautojas Vladislovas Sirokomlė. Tai žodžiai, nuskambėję dar XIX amžiuje, tačiau ir dabar tai labai aktuali tema. Juk iš tiesų neretas tautietis dažniau renkasi aplankyti ir pažinti svetimus kraštus, o ne savo gimtąją šalį. Todėl kartais nepažįstame ne tik savo krašto, bet ir nežinome, kokie žmonės prisidėjo prie jo garsinimo. Siekdami tai pakeisti, Vilniaus mokytojų namai pristato renginių ciklą „Jie su Vilnija suaugę“.

Meilė poezijai, muzikai ir Lietuvai

Vienas šio ciklo renginių gruodžio 12 dieną vyko Alytaus rajone, Punios bibliotekoje. Pristatyta literatūrinė-muzikinė kompozicija „Keliais iš Vilniaus po Lietuvą“, skirta poetui, keliautojui V. Sirokomlei.

Žiemišką antradienio vakarą į Punios biblioteką susirinko gausus būrys vietos gyventojų bei svečių, atvykusių iš Alytaus bei jo apylinkių. Susirinkusi auditorija buvo labai įvairi: nuo garbaus amžiaus senjorų iki Punios mokyklos moksleivių. Šį vakarą visas kartas sujungė bendra meilė poezijai, muzikai ir, žinoma, Lietuvai.

Susirinkusiuosius pasveikino bibliotekininkė Irena Kaškonienė. Ji pristatė vakaro svečią, kurio dėka šis nuostabus renginys atkeliavo iki pat Punios, tai – literatas Juozas Žitkauskas. Šis vakaras buvo skirtas V.Sirokomlei ir jo kūrybai paminėti. Tačiau, kaip pastebėjo J. Žitkauskas, tik nedaugelis žino šį poetą.

Galbūt todėl, jog V.Sirokomlė (tikrasis vardas Liudvikas Kondratovičius) rašė lenkiškai ir tik nedaugelis jo darbų yra išversti į lietuvių kalbą. Ir nors buvo kilęs iš Lenkijos ir rašė lenkiškai, kūrėjas vis tiek buvo didelis Lietuvos patriotas. „Mano širdis turbūt lietuviškai plaka“, – sakė jis. O dėl to, jog nemokėjo lietuviškai – labai išgyveno.

Po apsilankymo Punioje užbaigė poemą

1855 metais V.Sirokomlė lankėsi Trakų ir Alytaus apylinkėse bei pačioje Punioje. Po šių savo kelionių parengė užrašus apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“. Knygelėje aprašė savo patirtis, o tai, ko nežinojo, papildė medžiaga iš istorinių šaltinių.

Šiose apylinkėse V.Sirokomlė lankėsi ne veltui. Tuo metu jis jau buvo pradėjęs rašyti poemą „Margiris“, tad norėdamas geriau perteikti tų vietų kraštovaizdį ir istoriją, nusprendė apsilankyti Punioje, kur, jo manymu, praeityje stovėjo Pilėnų pilis.

Nors jau buvo tvirtinimų, kad pilis buvusi ne Punioje, o kur nors kitur, pats V.Sirokomlė sakė: „…aš turiu tūkstantį moralinių ir vieną istorinį įrodymą, kad viskas turėjo vykti čia, o ne kur kitur.“ Taigi, apsilankęs Punioje jis užbaigė poemą „Margiris“.

Pažinti ir mylėti savo kraštą – nepaprastai svarbu

Todėl ir dabar Punioje aktorius Andrius Bialobžeskis skaitė ištraukas iš V.Sirokomlės kelionės į Punią aprašymo bei pačios poemos. O šią literatūrinę-muzikinę kompoziciją muzikos garsų pripildė solistė Aušra Liutkutė ir pianistė Asta Kvasytė. Vakaro metu skambėjo Stanislovo Moniuškos ir Juozo Tallat-Kelpšos kūriniai. Renginys buvo labai jaukus. Jo pabaigoje J. Žitkauskas pristatė unikalų pirmąjį „Dzūkijos kalendorių 2018“, kurį galima įsigyti Alytuje, knygynuose „Remedija“.

Kalendoriuje unikalūs vaizdai iš Dzūkijos regiono, taip pat šio krašto šventės, išskirtinis tarmiškų žodžių žodynas.

Žitkauskui bei gerbiamiems atlikėjams dėkojo bibliotekininkė I.Kaškonienė. Prie padėkų taip pat prisidėjo Punios literatė Emilija Krušinienė, kuri dėkojo už patriotiškumo skatinimą ir literatūros populiarinimą, prašė šią kompoziciją rodyti visoje Lietuvoje, ypač mokyklose. Juk pažinti ir mylėti savo kraštą yra nepaprastai svarbu.

Pasibaigus programai žiūrovai negailėjo aplodismentų ir noriai dalijosi savo įžvalgomis bei mintimis. Manau, kad po šio vakaro kiekvienas namo sugrįžo savo širdį pripildęs meilės tėvynei ir bendrystės džiaugsmo.

Rytenė Morkūnaitė
Alytaus jaunimo centras
Jaunųjų žurnalistų kursai