Jovitos savanorystė – tai nesibaigianti vidinių paskatų paieška

Tris mėnesius Vankiškių kaimo bibliotekoje savanoriavo vietos gyventoja Jovita. Savanorystė jai suteikė galimybę patirti neišdildomų įspūdžių, užmegzti naujų pažinčių ir įsilieti į priimančios organizacijos kolektyvą lygiaverčiu visuomenės nariu. Savanoriška veikla padėjo merginai pasijusti ir tapti drąsesne, savimi pasitikinčia asmenybe.

Didžiausi pokyčiai, stebinantys net pačią merginą – tai laisvės pojūtis nepažįstamų asmenų aplinkoje, sumažėjęs nerimas ir baimė, reiškiant savo nuomonę. Savanorė – ne akyli stebėtoja, o šauni pašnekovė bibliotekos lankytojams ir vaikams. Pradėjus savanoriauti, pasikeitė merginos ne tik apranga, elgesys, bet ir bendravimo maniera. Jovita drąsiai reiškia savo mintis ir dalijasi nuomone, netgi pateikia pasiūlymų ir minčių, kurių anksčiau nedrįso pasakyti. Savanorystės metu ji buvo įtraukta į kūrybines veiklas: ruošė ne tik dekoracijas pasakai „Ropė“, bet ir vaidino drauge su vaikučiais, deklamavo eiles.

Garsinių skaitymų vaikams metu lavėjo merginos intonacija, raiška ir pasitikėjimas savimi. Stalo žaidimai, piešimas ir kiti užsiėmimai su vaikais skatino ugdyti organizacinius gebėjimus ir atsakomybės jausmą. Be visų šių šaunių užsiėmimų Jovita padėjo bibliotekininkei tvarkyti knygų fondą, išduoti skaitytojams knygas ir jas pristatyti lankytojams, kurie fiziškai negali pasiekti bibliotekos.

Jovita padėjo surengti parodas ir dalyvavo keliuose renginiuose, prie kurių organizavimo prisidėjo ir pati. Renginių metu mergina užmezgė artimesnius ryšius su kaimo bendruomenės nariais, aplankė A. Žmuidzinavičiaus memorialinę sodybą-muziejų drauge su bibliotekos lankytojais.

Ir ,regis, neseniai drovi ir nedrąsi Jovita savanorystės veiklą pradėjo Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vankiškių filiale. Mergina labai nerimavo dėl naujos veiklos ir jautė baimę, nepasitikėdama savimi. Tačiau nerimą nugalėjo ryžtas ir noras išmokti atsipalaiduoti, bendraujant nepažįstamų asmenų draugijoje. Palaipsniui ji išsilaisvino ir iš viduje tūnančio sąstingio, neleisdavusio jai tobulėti. Drovioji, nedrąsioji, neryžtingoji Jovita pavirto atvira, komunikabilia ir drąsiai nuomonę bei mintis reiškiančia savanore.

Kaip pati mergina sako: „Labai patiko savanoriauti projekte „Atrask save“, pakeisti aplinką, įgyti kompetencijų, kurių trūko bendraujant. Ateityje, jeigu būtų galimybė, dalyvaučiau dar kartą, nes nebuvo taip baisu ir blogai kaip galvojau.“

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Projekto „Atrask save“ vietos JGI koordinatorė
Laurita Marčiulionienė