Rekomenduojamos 2016 m. sausio mėn. naujai gautos grožinės literatūros knygos

Anotacija:

Viskas tekėjo įprasta vaga, bet staiga Tesa ir Hardinas susitiko… Nuo tos akimirkos gyvenimas niekada nebebus toks pat.
Tesa – gera mergina, namuose jos laukia mielas ir patikimas vaikinas. Ji turi tikslą, svajonę ir… motiną, kuri kaip įmanydama stengiasi ją kontroliuoti.
Vos atvykusi į koledžo bendrabutį Tesa susiduria su Hardinu – tatuiruotas pasipūtėlis sutaršytais plaukais iš pradžių ją išgąsdina. Ji turėtų jo vengti ir nekęsti. Taip ir yra, kol atsiduria Hardino kambary. Rodos, jis turi paslaptį, kuri kažkuo Tesą patraukia, o pirmasis jų bučinys įžiebia niekada jos nepatirtą aistrą.
Hardinas, nors nuolat kartoja, kokia Tesa graži, tačiau ne jam skirta, vis pradingsta ir vėl sugrįžta. Nepaisydama atšiauraus jo elgesio ir trokšdama dar geriau jį pažinti, Tesa tiki, kad už melo ir įžūlumo kaukės slepiasi tikrasis Hardino veidas. Kiekvieną kartą vienas kitą atstumdami, jie vis labiau susipainioja savo jausmuose.

Anotacija:

„Avies medžioklė” – vienas magiškiausių Haruki Murakami romanų, lengvai prieinamas, tačiau nepaprastai sudėtingas, kaip ir visa Murakami kūryba. Hipnotizuojantis pasakojimo ritmas skaitytoją įsuka į, rodos, nereikšmingais buitiniais potėpiais piešiamą niūraus trisdešimtmečio gyvenimą.
Pagrindinis „Avies medžioklės” herojus – eilinis trisdešimtmetis, reklamos agentūros darbuotojas ir bendrasavininkas. Ir štai vieną sykį jo gyvenimą aukštyn kojomis apverčia… avis. Tiksliau, kelių kalnų slėnyje besiganančių avių nuotrauka, kurią herojus ketino panaudoti kliento reklamai. Įtakingas politikas reikalauja nedelsiant sustabdyti tą reklamą. Negana to – herojus vos ne KGB metodais verčiamas pasakyti, iš kur tą nuotrauką gavo. Kadangi nuotrauką šiam atsiuntė draugas, herojus atsisako tai išduoti. Tuomet jam iškeliama sąlyga – arba jis per du mėnesius atranda nuotraukoje matomą avį su žvaigždės formos dėme ant nugaros, arba… Tas „arba” nuskamba gana nedviprasmiškai, tad herojus, nors ir nenoromis, tačiau pradeda paieškas.

Anotacija:

Du gyvenimai – Lauros gyvenimas iki emigracijos ir emigracijoje – pasakojime supinami meistriškai. Pasakojime yra šmaikščių vietų, priverčiančių prunkštelėti. Jos padeda sukurti savotišką Lauros portretą – ji ne tradicinė „pianistė–moksliukė“, o tokia kieta rajono „boba“ (du kardinaliai kitokie asmenys viename, bet kodėl gi ne).
Romane pasakojama beprotiška talentingos pianistės Lauros istorija. Visuose konkursuose laurus skynusi gabi muzikantė netikėtai įsimyli kone perpus vyresnį vyrą Fredį, vairuojantį „Harley Davidson“. Lauros pirštai trumpi, bet vikrūs, lig tol tiksliai bėgioję per pianino klaviatūrą, sustoja. Fredis iš jos galvos išstumia Rachmaninovą, Šopeną ir visus kitus. O tada ateina vasara, ir gyvenimas skyla perpus: į išsitaškiusią praeitį, nuo kurios Laura pabėgo, ir į nenuspėjamą ateitį, kurioje ji viliasi atgauti save.
Dinamiškas, pilnas nenuspėjamų siužeto vingių ir labai juokingas – taip būtų galima apibūdinti pirmąjį Akvilės Kavaliauskaitės romaną.

Anotacija:

Jaunutė anglė Helena ir čilietis keliautojas bei rašytojas Ramonas kelerius metus buvo labai laimingi kartu. Atsitiktinai susipažinę Anglijos vandenyno pakrantėje, juodu nebesiskyrė – drauge keliavo po pasaulį ir mėgavosi svaiginančia meile vienas kitam. Tačiau gimus vaikams poros gyvenimas ima keistis – Helena įsikuria Ramono namuose Čilėje, o jis toliau keliauja vienas, vis rečiau užklysdamas į namus ir vis labiau toldamas nuo išsiilgusios žmonos ir vaikų – dievinančios tėtį Federikos ir mažėlio Halo. Kartą grįžęs iš Peru Ramonas parveža dukrai nuostabaus grožio dėžutę su drugeliu, pasak legendos, kadaise priklausiusią inkų princesei ir saugančią didelės meilės paslaptį. Dėl tėvų nesutarimų liūdinti Federika tikisi, kad stebuklingoji dėžutė padės jos šeimai visada būti kartu. Bet šiai mergaitės svajonei nelemta išsipildyti. Visų jų – Helenos, Ramono, Federikos, Halo – laukia ilgas kelias, gausus netekčių ir atradimų, išsiskyrimų ir naujų pažinčių, kurį nuėję jie gaus galimybę pažinti save ir vieni kitus, išgirsti, ko trokšta širdis, ir gal net vieną dieną įminti tikrąją stebuklingosios dėžutės su drugeliu paslaptį…

Anotacija:

Naujausio Zitos Čepaitės romano „Paveikslas“ veiksmas prasideda atmintiną Sausio 13-osios naktį. Visų dėmesys sutelktas į tragiškus įvykius prie televizijos bokšto, o dvi draugės – Vaiva ir Gema – ligoninėje budi prie sunkiai sergančios garsios dailininkės, Vaivos motinos, lovos. Abi merginos įsimylėjusios tą patį vyrą – žurnalistą Hubertą Grosą, atvykusį iš Londono rašyti straipsnių apie įvykius Lietuvoje. Bohemiškoje aplinkoje užaugusi Vaiva pažindina Hubertą su sovietmečio meno elitu. Jauną vyrą nepaprastai domina istorijos, pasakojamos už uždarų durų, – ypač pasakojimai apie stebuklingą Kristaus Širdies paveikslą. Gema irgi laukia Huberto dėmesio, tikisi būti pastebėta ir įvertinta, tačiau neturi nei galimybių kuo nors jį nustebinti, nei vilties nurungti gražuolę draugę. Vis dėlto Gemos troškimai netikėtai ima pildytis ir mergina stačia galva puola į mylimojo glėbį. Tačiau įvykių sūkurys, į kurį ją įtraukia draugystė su Hubertu, atneš ne vien išsvajotą laimę…
Tai knyga apie painius žmonių tarpusavio santykius socialinio virsmo metais, apie prarastus orientyrus, apie netikėtai atsiveriančias tėvų ir senelių paslaptis, keičiančias vaikų ir vaikaičių likimus. Apie kadaise užglaistytus, tačiau permainų metais iš naujo atsivėrusius skaudulius, apie pastangas atrasti kažką, kas pastovu ir tikra greitai besikeičiančiame pasaulyje.

Anotacija:

Baigusi kino meno studijas Žiuljetai netikėtai pasiūlo apsigyventi name, kuriame galioja neįprastos taisyklės. Casa Celestina name, be savininkės, buvusios garsios baleto primadonos, gyvena dar trys skirtingo amžiaus moterys. Visoms gyventojoms be išimties reikia laikytis pagrindinės namo taisyklės:
JOKIŲ VYRŲ!
Nevykusios Žiuljetos kaimynių meilės istorijos tik patvirtina griežtąją taisyklę, o moterų bendrystė suteikia drąsos visam laikui atsisakyti vyrų draugijos. Pasak namo gyventojų, vienintelis būdas išvengti sudaužytos širdies – visiška meilės abstinencija.
Žiuljeta maištaudama pareiškia taip drastiškai nekeisianti savo gyvenimo ir nepraranda vilties rasti tą vienintelį. Kaip tai paveiks merginos kaimynes, ar jų įsitikinimai neims svyruoti?..

Anotacija:

Kamilė apsigyvena pas ekscentriškąją tetulę Mariją Rio de Žaneire. Po nuotykių Brazilijoje ir ajahuaskos ceremonijos su lianų vynu Peru džiunglėse moteris jaučiasi pasisotinusi egzotiškų kraštų gyvenimo. Ji grįžta į Lietuvą ieškodama ramybės, bet gimtajame mieste Klaipėdoje įtraukia aistrų sūkurys ir priverčia dar kartą perkainoti vertybes. Ar pavyks Kamilei rasti tai, ko ji ieško?
„Svaigulys“ – tai trečias Jolitos Herlyn romanas, kurio herojė, klaipėdietė Kamilė, patiria neįtikėtinų nuotykių Brazilijoje ir Peru. Tačiau tikrosios aistros jos laukia grįžusios į Klaipėdą. Aprašydama ajahuaskos ceremoniją pas Peru šamanus, autorė rėmėsi autentiška sūnaus Karlo patirtimi.

Anotacija:

Apie tai, ką bijome išgyventi, kas visada šalia. Kieno akivaizdoje visi esame vaikai, nepaisant amžiaus ir patirties. Kas leidžia išsiskleisti laikinam kasdienybės grožiui. Apie tai yra šis švelnių atspalvių virpantis romanas, parašytas Valdo Papievio, Paryžiuje gyvenančio ir kuriančio, Lietuvoje skaitomo ir premijomis įvertinto rašytojo.
Odilė – elegantiška devyniasdešimtmetė paryžietė, petite dame, žinanti, „ką reiškia senti, bet nežinanti, ką reiškia suaugti“. Pasakotojas – ilgametis jos palėpės Paryžiaus centre nuomininkas, kasdienis lankytojas ir palydovas. Priverstas prisitaikyti prie Odilės ritmo, pamažu įsukamas į jos pasaulį, dvelkiantį prustiškąja belle époque. Iš jos manierų, kasdienių ritualų, aplinkos žmonių ir daiktų, iš jos jaunystėje rašyto apsakymo srūva praėjęs laikas, nejučia persmelkiantis pasakotojo dabartį ir ateitį.

Anotacija:

Prabangūs rūmai, pasakiški sodai, besaikės puotos, geidulių pritvinkę haremai, pavydas, išdavystės, intrigos, žiaurios kovos dėl valdžios. Ir nei laikui, nei mirčiai nepavaldi meilė, amžiams sujungusi gražuolės Ardžumand ir imperatoriaus Šahdžahano širdis…
Knygos autorius, indų rašytojas Timeri N. Murari, meistriškai atkuria nepaprastai spalvingą Didžiųjų Mogolų viešpatavimo laikų Indiją ir prašalaičio akiai uždarą gyvenimą, virusį to meto valdovų rūmuose. Bet dar labiau nei tiksliai atkurta epocha skaitytoją suintriguos ir užburs įstabi meilės istorija, kurios liudininkas išliko iki mūsų laikų. Tai nuostabusis Tadž Mahalis, baltas kaip sniegas ir trapus kaip gėlė. Net dvidešimt dvejus metus nesustodami nei dieną, nei naktį jį statė daugiau kaip dvidešimt tūkstančių žmonių. Gražioji Ardžumand ir didysis Indijos imperatorius Šahdžahanas mylėjo vienas kitą nežemiška meile – Tadž Mahalis neleis pamiršti jų meilės istorijos.
Tai nepaprastai gražiai parašyta knyga. Jaudinantis, giliai įsimenantis, meilę šlovinantis pasakojimas.

Anotacija:

Alisa ir Gabrielius visiškai neatsimena, kas įvyko praėjusią naktį. Tačiau jai lemta apversti jų gyvenimą aukštyn kojom.
Alisa, jauna Paryžiaus policininkė, ir Gabrielius, amerikietis pianistas, nubunda ant suolelio Centriniame parke prikaustyti vienas prie kito antrankiais. Jiedu nepažįsta vienas kito ir nepamena, kad kada nors anksčiau būtų susitikę.
Vakar vakare Alisa dalyvavo vakarėly su draugėmis Eliziejaus Laukuose, o Gabrielius koncertavo Dubline. Neįmanoma? Ir vis dėlto…
Kaip jie čia atsidūrė? Kieno krauju ištepta Alisos palaidinė? Kodėl jos pistolete trūksta vienos kulkos?

Anotacija:

Paini faktų dėlionė, psichologijos gelmės ir manipuliacijos žaidimas.
Džamalas Salaju, pats išgyvenęs nelengvą vaikystę, dirba vaikų psichologinės terapijos institute. Per atostogas, norėdamas pasiruošti Monblano ultramaratonui, jis atvyksta į mažą Prancūzijos pajūrio miestelį, garsėjantį įspūdingais kreidiniais skardžiais.
Vieną rytą bėgiodamas pastebi ant tvoros pakibusį raudoną Burberry šaliką, o netrukus ir persigandusią merginą, kurios suplėšyta suknelė byloja apie niekšingą nusikaltimą.
Jie vieni. Laikas sustoja. Mėgindamas išgelbėti ant skardžio atbrailos stovinčią nelaimėlę, Džamalas ištiesia šaliką, tačiau mergina metasi žemyn. Nubėgęs į apačią vaikinas paplūdimyje randa negyvą nepažįstamąją su raudonu šaliku ant kaklo ir du liudininkus.
Tokia Džamalo versija.
Tačiau kaip šalikas galėjo apsivynioti merginai aplink kaklą?
To paaiškinti Džamalas negali…
Iš liudininko vaikinas tampa įtariamuoju. Nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, o gal painus ir labai gerai apgalvotas nusikaltimas?

Anotacija:

„Tą naktį“ – pirmoji Lisos Jackson knyga lietuvių kalba. Įtakingą ir turtingą Montgomerių giminę jau daugybę metų persekioja skandalai, tragedijos, gaubia tamsios paslaptys. Vieną naktį jos prisiveja ir Ketliną Montgomeri – išgąsdinta sapno košmaro, moteris nubunda krauju suteptuose pataluose, o netrukus pasibeldusi policija praneša apie vyro, su kuriuo Ketlina skyrėsi ir jau kurį laiką gyveno atskirai, mirtį. Ketlina tampa pagrindine įtariamąja, bet ji… neprisimena nieko, kas įvyko tą lemtingą naktį. Negana to, netrukus vienas po kito į mirtiną pavojų pakliūva ir kiti Ketlinos šeimos nariai, o įkalčiai ir vėl veda pas Ketliną, vis labiau kenčiančią dėl atminties spragų. Kas ir kodėl nusitaikė į Montgomerių giminę? Kam naudinga dėl visų išpuolių kaltinti Ketliną? O gal nieko neprisimenanti moteris ir yra tikroji nusikaltėlė? Ką iš tikrųjų blokuoja jos atmintis? Ketlina ryžtasi kreiptis pagalbos į naująjį miestelio psichoterapeutą Adamą Hantą, bet šis, regis, ir pats slepia didelę paslaptį…

Anotacija:

Penktąją „Ledo ir ugnies giesmės“ knygą – „Šokis su drakonais“ autorius padalijo į dvi dalis. Pirmojoje iš jų – „Sapnai ir dulkės“ toliau pasakojami įvykiai, prasidėję po „Kardų audros“, tik dabar veiksmas nukeliamas į Šiaurę, į Juodąją pilį prie Sienos, ir kitapus Siaurosios jūros.
Tirionas Lanisteris, nužudęs savo tėvą ir neteisingai apkaltintas, pabėga iš Karaliaus Uosto, o už jo galvą sesuo, karalienė Sersėja, pažada lordo titulą.
Pavainikis Vinterfelo lordo Edardo Starko sūnus, Jonas Snou, prie Sienos išrenkamas Nakties sargybos lordu vadu. Bet jis turi priešų ir šiapus, ir anapus Sienos. Ar įstengs jis atsilaikyti prieš Tamsos galią, prieš grėsmę, kylančią iš Šiaurės?..
Atsiimti Geležinį sostą ir užvaldyti Vesterosą nepraranda vilties Stanis Barateonas, bet jam teks kovoti ir su magiškomis Šiaurės galiomis, ir su išdaviko Dredforto lordo Ruzo Boltono užmačiomis.
O rytuose jau užauginusi drakonus Daneiris Targarien iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti valdžią iš sapnų ir dulkių pastatytame mieste, kurį apgula įtūžusių vergvaldžių kariuomenės, – šie keršija karalienei, kam išlaisvino vergus miestuose prie Vergų įlankos. Ir kas bus, kai pas ją atskubės net keli pretendentai į jos ranką ir širdį?.. Bet gal iš tiesų jie tik geidžia jos drakonų ir trokšta dalytis su ja valdžia, kai ji atsikariaus savo tėvo sostą ir Vesterosą?..

Anotacija:

Naujas lietuvių rašytojos Loretos Stonkutės romanas – tai išradėjo Nikolo ir rytietės Sofijos istorija, kurios pradžią skaitytojai pirmą kartą sutiko romano „Azahielle“ antroje dalyje. „Daugelis žmonių klausė, o kaip bus toliau, ar po susitikimo viduramžiais jie dar susitiks? Ar jie bus laimingi kartu? Atsakydavau, kad skaitytojai patys gali pamėginti įsivaizduoti, kaip bus toliau. Šių personažų kelionė laiku tęsiasi.“

Anotacija:

1920 m., Čikaga: Hedlė Ričardson – tyli mergina, rodos, turinti viską, išskyrus meilę ir… gyvenimą. Tol, kol sutinka Ernestą Hemingvėjų, ir šis įsuka ją į savo gyvenimo ir kūrybos tornadą. Romano veiksmas persikelia į Paryžių, kur jie – auksinė pora – kartu su legendinės „prarastosios kartos“ atstovais Gertruda Stain, Ezra Paundu, F. Skotu ir Zelda Ficdžeraldais pasineria į džiazuojančio Paryžiaus gyvenimo improvizacijas. Ernestas Hemingvėjus, apsuptas dailių moterų ir talentingų konkurentų, siekia atrasti savo kūrybos braižą, užtikrinsiantį jam vietą literatūros istorijoje: turtingo ir intensyvaus jųdviejų su Hedle gyvenimo patirtį jis audžia romane, kuris vėliau taps žymiąjaFiesta. O Hedlė, balansuodama tarp Ernesto žmonos, draugės ir mūzos vaidmenų, stoiškai priima visus iššūkius, tačiau kiek ilgai?..

Anotacija:

Laikas leistis į svaiginančią blogio bedugnę, kur negalioja jokia moralė ir atsiveria gundanti laisvė nusikalsti.
Maldororo giesmės – ilgai buvęs niekam nežinomas kūrinys, kurį tik po pusės amžiaus legendomis apipynė ir į plačiuosius kultūros vandenis išplukdė ribinių sąmonės būsenų ieškoję siurrealistai. Ši tamsi, daugiasluoksnė odė pykčiui ir blogiui negailestingai smūgiuoja į kaukėtą savimi patenkintos žmonijos kultūrą bei moralę. Šiuo tikslu grafas Lautréamont’as pasirinko laisvą ir maištingą gyvulio įvaizdį: geriau garsiai staugti tarp laukinių žvėrių, nei tyliai kriuksėti tarp naminių kiaulių.
Pagrindinis poemos personažas Maldororas, kurio vardą galima kildinti iš prancūziškų žodžių „mal dʼaurore“ – „aušros blogis“, sukurtas pagal romantinio maištininko tipą. Jam suteiktos demoniškos persikūnijimo, aiškiaregystės, gebėjimo akimirksniu atsidurti kitoje vietoje galios. Maldororo maištas prieš Dievo ir pagal jo pavyzdį sukurto žmogaus nustatytą tvarką toks stiprus, kad knygos herojus metasi į blogio pusę ir, trokšdamas iki pašaknų ją pakirsti, atlieka žudymo, kankinimo ir naikinimo misiją.

Anotacija:

Trečioji Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko esė rinktinė užbaigia trilogiją, pradėtą knygomis „Kitas pasaulis“ (2005) ir „Privati teritorija“ (2009). Autorius susitelkia ties asmeninės atminties mechanizmų tyrinėjimu: praeitis tampa nelygstamu turtu, kurį įkainoja ir sykiu provokuoja dabarties kelionių (ir klajonių) visu savimi priimti signalai.
Eseistas virsta jautria antena, kuri netikėtose vietose – nuo Transilvanijos ligi Provanso – aptiktą informaciją meistriškai derina su savosios biografijos archyvo duomenimis. Pasakojime it filme išnyra keisčiausi personažai, pamėkliški biografijos palydovai, nesibaigiančio kasdienybės teatro veikėjai. Knygą pagyvina autoriaus bičiulio Remigijaus Treigio fotografijų kadrai.
Kiekvienas tekstas išmoningai komponuojamas iš stiliaus, gero pasakojimo, grakščių manierų, asmeninės biblijos su visomis išnašomis, iš tankių atminties audinių ir gyvenimo mizanscenų, iš pramanytos realybės, iš tikro teatro ir dar tikresnių miestų – iš visko, kas skaitančiojo ekrane virsta nepajudinamais tekstų poliais, tais vaizdiniais, gebančiais būti šiapus ir anapus jų.