Rekomenduojamos 2015 m. gruodžio mėn. naujai gautos grožinės literatūros knygos

Anotacija:

„Prancūziškuoju Stivenu Kingu” tituluojamas mistinių detektyvų autorius Jeanas Christophe’as Grangé (Žanas Kristofas Granžė, gim. 1961), prieš atsidėdamas vien grožinei kūrybai, ilgą laiką dirbo laisvai samdomu žurnalistu. Visame pasaulyje išgarsėjęs autoriaus trileris „Purpurinės upės” pelnė jam kultinio rašytojo šlovę ir buvo išverstas į daugiau nei trisdešimt penkias kalbas. Taip pat sėkmės sulaukė ir kiti lietuvių kalba pasirodę J. Ch. Grangé romanai: „Miserere”, „Limbų priesaika”, „Gandrų skrydis”, „Sielų miškas”.
Šiame jo romane: Olivjė Pasaną ir Patriką Gijarą sieja daug bendro: abu užaugo be tėvų, vaikystę praleido tuose pačiuose globos namuose, o viską, ką turi šiandien, sukūrė savo rankomis. Tik dabar vienas jų – policijos kriminalinės brigados vadas, liguistai besižavintis tradicine Japonijos kultūra ir papročiais, o kitas – įtariamasis žudiko maniako, dar žinomo „Akušerio” pravarde, byloje. Pasanas įsitikinęs, kad būtent Gijaras vykdo protu nesuvokiamo žiaurumo egzekucijas, tačiau kaltinimams pagrįsti stinga įrodymų.
Kol Olivjė kvėpuoja „Akušeriui” į nugarą, pats sulaukia smūgio iš artimiausio žmogaus – žmona japonė pateikia skyrybų prašymą, o jo šeimos link artėja žudikas…

Anotacija:

Nepamirštamas pasakojimas apie didelę paslaptį, pakeitusią dviejų šeimų gyvenimą.
Mariana Koldvel, trisdešimt šešerių metų televizijos prodiuserė, gyvena svajonių gyvenimą Niujorke. Mėgstamas darbas ir stulbinanti karjera, pasakiški santykiai – Mariana priverčia visus, net ir save, įtikėti, kad jos gyvenimas klojasi taip, kaip ji trokšta. Tačiau vieną vakarą ji išgirsta durų skambutį, o jas atidariusi išvysta. Kerbę Rouz, aštuoniolikmetę merginą su raktu į praeitį, kurią Mariana manė visiems laikams užrakinusi.
Tą akimirką, kai Kerbė išdygsta prie Marianos namų slenksčio, visas jos skrupulingai kurtas pasaulis sukrečiamas iki pamatų. Jos abi leidžiasi ieškoti to, ko dar trūksta jų gyvenime, ir kiekviena supranta, kad dažnai mūsų vieta – ten, kur mažiausiai tikimės. O tai, ką stengiamės užmiršti, širdis prisimena amžinai.

Anotacija:

Ketvirtoji „Crossfire“ serijos dalis „Užvaldyk mane“ įtraukia skaitytoją nuo pat pirmos eilutės ir nepaleidžia iki džiuginančios pabaigos. Kaip ir galima tikėtis iš Crossfire serijos romano, mums prieš akis atsiveria gaivi ir aistringa Gideono Kroso ir Evos Tramel meilė – nors juodu persekioja praeities šešėliai, abu ryžtingai žengia į išsvajotąją laimingą ateitį, kurios galiausiai suvokia esą verti.
Gideonas vadina mane savo angelu, bet jis pats – mano gyvenimo stebuklas. Mano nuostabusis sužeistas karys, pasiryžęs nugalėti manuosius demonus, bet atsisakantis pažvelgti į akis saviesiems.
Įžadai, kuriais apsikeitėme, turėjo susieti mus tvirčiau nei kūnas ir kraujas. Tačiau jie tik atvėrė senas žaizdas, skausmą ir abejones, ir išviliojo iš šešėlių priešus. Jutau, kaip jis slysta man pro pirštus, kaip pildosi didžiausios mano baimės, kaip mano meilė bandoma tokiais būdais, kuriems pakelti esu per silpna.

Anotacija:

Naujausiame savo romane „Malonumų rūmai“ Amy Tan nukelia skaitytojus į XX a. pradžios Šanchajų – nerimastingą, prabangų ir paslaptingą.
Amerikietė Violeta Mintern – privilegijuota, drąsi ir savavališka; juk jos motina Lulu – prestižiškiausių kurtizanių namų visame mieste savininkė. Tame paslapčių ir aistrų kupiname pasaulyje mergaitė jaučiasi kaip namie, jos laukia puiki ateitis. Tačiau stoja neramūs laikai: Čingų dinastija griūva, revoliucija ir naujai susikūrusi respublika apverčia aukštyn kojom nusistovėjusią tvarką. Lulu nutaria gelbėti savo ir dukros gyvybes, bėgdama į San Fransiską, tačiau į laivą įsėda viena.
Keturiolikmetė Violeta tampa klastos auka: jai tenka „skaistuolės kurtizanės“ likimas. Dabar, norėdama išlikti gyva, ji privalo pati išmokti meilės meno subtilybių ir priimti jai skirtą likimą. Taip Violeta pradeda eiti ilgu ir sudėtingu keliu, kuris pareikalaus visų jos jėgų, tačiau po daugelio lemties kirčių ją visgi atves į didžiąją gyvenimo meilę.
„Malonumų rūmai“ – tai daugiau nei keturiasdešimt metų apimanti ir per du žemynus nusidriekusi aistros, kraujo ryšio ir savo tapatybės paieškų istorija, trijų kartų moterų istorija, kurios neįmanoma pamiršti.

Anotacija:

„Vilniaus plovas“ – ne kulinarinė knyga. Ne nusilenkimas Ričardui Gaveliui. Tai lietuviškas šnipų romanas, istorinis detektyvas. Neįtikėtinas, bet tikras žemaičio Jono Prospero Vitkevičiaus gyvenimas – ne blogesnis už Štirlico ar Džeimso Bondo. Tik neįtikėtinos istorijos vyksta ne Vokietijoje ar JAV, o Lietuvoje: prasideda Kražiuose, o baigiasi Kabule ir Sankt Peterburge. Slaptosios draugijos. Tomas Zanas, Adomas Mickevičius, filomatai, filaretai ir Juodieji broliai. Caro žandarai ir Orsko tvirtovė. Lietuva, Rusija ir Afganistanas. Tremtis ir stulbinama karjera. Diplomatinės intrigos ir fatališka moteris… Ir, žinoma, sąmokslas. Lietuvis Didžiajame žaidime. Įvykiai susipynę į kamuolį, kurį išpainioti padės pasakotojo talentas ir intelektas.
Regimantas Dima pasakoja ne blogiau už Aleksandrą Diuma. Ir ne blogiau už garsųjį prancūzą kuria sąmojingą, vyrišką (t. y. patrauklų moterims ir įdomų vyrams), nuotykių kupiną pasakojimą apie neįtikėtiną Vitkevičiaus gyvenimą.

Anotacija:

Vandenyje mirksta antkakliu ir odiniais antrankiais sukaustyta žmogysta, tvirtai prirakinta prie geležinės dėžės dugno. Virš jos pakabinta cisterna su siurbliu, nuolat pumpuojančiu vandenį į dėžę ir iš jos, skandina auką, tačiau paskęsti neleidžia. Iš greta pastatyto kasetinio grotuvo sklinda sena skautų žygio daina… Kas įrengė šį kraupų kankinimo mechanizmą?
Darbą policijoje metęs inspektorius Raunas vienišas dienas leidžia senoje jachtoje. Į jį kreipiasi elegantiška moteris vardu Luizė, prašydama surasti dingusį brolį. Didelę nelegalių pinigų sumą pasigviešusio įmonės buhalterio paieškos atveda į Berlyną, į saugumo policijos STASI archyvą. Prasideda praeities šešėlių užtemdyta mirtina Rauno ir buvusio STASI agento Hauserio dvikova…
Tai įprastas žanro ribas peržengiantis psichologinis trileris, antroji Danijos rašytojo Michaelo Katzo Krefeldo trilogijos apie detektyvą Rauną knyga. Pirmoji, „Paklydęs“ („Kitos knygos“, 2014), pasakojo Kopenhagos raudonųjų žibintų kvartale dingusios lietuvaitės istoriją.

Anotacija:

„Naktinis keltas“ – trečioji byla (pirmoji – „Įtariamasis“, antroji – „Amnezija). Intelektualųjį psichoterapeutą Džo O’Lofliną čia pakeičia detektyvas inspektorius Ruizas. O pagrindinis vaidmuo šįkart skiriamas Ališai Barbai, indų kilmės Ruizo porininkei, kurią skaitytojai jau pažįsta iš „Amnezijos“. Po stuburo traumos atsigavusi Ališa vyksta į mokyklos absolventų susitikimą neįtardama, kad vakaras su senais draugais virs nusikaltimų verpetu. Ji susitinka Keitę, buvusią geriausią draugę, maldaujančią apginti ją ir kūdikį, kurio ši laukiasi. Nežinia, ar pavojus realus: Keitė ir jaunystėje ne visuomet sakydavo tiesą. Bet taikiai prasidėjęs susitikimas virsta tragedija: Keitė ir jos vyras žūsta po automobilio ratais. Ligoninėje Ališą pribloškia žinia, kad Keitė… nebuvo nėščia. Policininkės abejonės, rūpestis ir įtarimai vis didėja. Kodėl Keitė simuliavo nėštumą? Ar apie tai žinojo jos artimieji? Gal ji norėjo įsivaikinti kūdikį? Atsakymų paieška ją nuves į Amsterdamą, prostitucijos sostinę, kur jos ir inspektoriaus Ruizo tyko pavojingas prekybos žmonėmis tinklas. Kol jie supras, su kuo turi reikalą, gali būti ir per vėlu.

Anotacija:

Motinos meilė. Dukros troškimas sužinoti tiesą. Ir paslaptys, kurioms lemta išaiškėti.
Ši knyga apie tai, kokį kelią nueiname link tų, kurie mus paliko, apie visa įveikiančią meilės jėgą ir apie tai, kaip sužeistos sielos gali padėti išgyti viena kitai.
Knygoje susipina kelios istorijos, keli dramatiški likimai. Trokšdami būti laimingi ir ilgėdamiesi paprasto žmogiško artumo, veikėjai nepaliaujamai balansuoja ant plonytės linijos, skiriančios įsivaizduojamą ir tikrą meilę, netekties baimę ir intymumą, nusikaltimą ir teisėtą atpildą, troškimą žinoti tiesą ir baimę būti jos sutriuškintam.
Tai jaudinanti istorija, nepaliksianti abejingų.

Anotacija:

Kai ketvirtą valandą nakties Konelių šeimai priklausančiame baldų fabrike ir šalia esančiame antikvarinių baldų muziejuje kyla gaisras, netrunka paaiškėti, kad jo priežastis įminti bus kur kas sudėtingiau, nei būtų galima tikėtis. Liepsnose aptinkamas buvęs fabriko darbuotojas ir viena iš Konelių šeimos dukterų – Keitė Koneli. Kodėl jiedu buvo susitikę ir ką fabrike bei muziejuje veikė naktį? Gasas žuvo, o Keitė paniro į komą, todėl atsakymo ieškoti imasi Keitės sesuo Hana. Pradėjusią gilintis į tos keistos nakties įvykius Haną užgriūva dar daugiau klausimų ir pribloškia netikėtos sąsajos su keliais paslaptingo nusikaltėlio anksčiau įvykdytais nusikaltimais. Hana greit supranta – lemtingos nakties įvykius išsiaiškinti ji galės tik prikėlusi ilgai slėptas praeities paslaptis. Bet ji dar nežino, kad kai kas pasiryžęs bet kam, kad tiesa niekada nepaaiškėtų…

Anotacija:

Romanas „Brangakmenis“ žavi aštriu, kupinu netikėtų posūkių siužetu ir ryškiais veikėjų charakteriais.
Brangakmenis simbolizuoja turtus, grožį ir aukštą kilmę. Tačiau tokioms merginoms kaip Violeta jis reiškia vergovę. Gimusi ir augusi Liūne, Violeta buvo mokoma tarnauti kilmingiesiems. Patekusi į Brangakmenį, ji greitai perpranta negailestingą tiesą: kilmingųjų gyvenimo esmę sudaro žiaurumas, veidmainystė ir mandagumu dangstomas smurtas.
Violeta turi prisitaikyti prie pavojingų sąlygų ir stengtis išlikti gyva. Netikėtai gavusi progą, apie kurią nė nesvajojo, mergina nusitveria geresnio gyvenimo vilties, bet viską sujaukia netikėtai ją aplankiusi uždrausta meilė. Staiga ima grėsti kitoks pavojus. Už išsigelbėjimą Violeta gali sumokėti daugiau negu tikėjosi.

Anotacija:

Danutė Kalinauskaitė – viena įdomiausių lietuvių prozininkių – gimė 1959 m. Kaune, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1987 m. pasirodė pirmoji jos knyga „Išėjusi šviesa“. Vėliau rašytoja kuriam laikui pasitraukė iš literatūrinio gyvenimo. Po beveik šešiolikos metų pertraukos, 2003-iaisiais, jos apsakymas „Namo“ pelnė A. Vaičiulaičio premiją. 2008 m. išleistas antras novelių rinkinys „Niekada nežinai“. Knygą puikiai įvertino tiek skaitytojai, tiek kritikai. Autorė buvo apdovanota Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijomis.
Šiose novelėse, kaip įprasta D. Kalinauskaitei, kasdienės situacijos visiškai netikėtai skyla lyg kiaušinio lukštas, atverdamos egzistencinį gelmenį. Paprasta buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai. Tekstuose yra bent keletas prasminių klodų, pasakojimas labai intensyvus, pakeri kalbos pojūtis, įspūdinga frazių melodika, šviesus humoro jausmas.

Anotacija:

2010 m. Paryžiuje nutiko neįtikėtina, bet tikra istorija: mirus 91 metų moteriai, paveldėtojai tarp popierių aptiko ir jai priklausiusio buto netoli Pigalio aikštės dokumentus. Ekspertai nepatikėjo savo akimis: paskutinį kartą šio buto durys buvo užvertos daugiau nei prieš 70 metų ir nuo to laiko niekas į jį nebuvo įžengęs. Prabangus, keistas, rafinuotas, bohemiškas butas buvo tarsi nepaliesta miegančiosios gražuolės pilis.
Tačiau tai dar ne viskas: apstulbę ekspertai rado bute vieno garsiausių Belle Epoque tapytojų Giovanni Boldini paveikslą, kuriame pavaizduota moteris rausva suknele. Iš bute rastų laiškų paaiškėjo, jog tai buto savininkės senelė – Marta de Florian: demimondo dama, salonų liūtė, Boldini mūza ir meilužė.
Michelle Gable sukūrė romaną apie dvi moteris, du skirtingus laikotarpius. Apie Martą ir neįtikėtiną butą, kupiną Paryžiaus praeities, nuostabiojo XX a. pradžios žavesio ir aistrų – ir apie Eiprilę, užkerėtą Martos istorijos ir bandančią susigaudyti savo pačios jausmuose. Romaną, kuriame suspindi ir bohemiškas Belle Epoque pasaulis, ir neblėstantis šiuolaikinio Paryžiaus žavesys, ir amžinos moteriškos laimės paieškos.

Anotacija:

Nusivylusios savo šeimomis, apie kino žvaigždės karjerą svajojanti Airisė ir jaunėlė jos sesuo Eva leidžiasi į kelionę po penktojo dešimtmečio Ameriką ieškoti šlovės ir turtų. Vedamos Airisės ambicijų, merginos nuo mažo miestelio Ohajuje nusigauna iki netikėtumų kupino Holivudo, Long Ailando džiazo klubų ir auksinės pakrantės pilaičių.
Airisė su Eva sutinka ir įtakingų draugų, ir nevykėlių; joms pasitaiko progų ir suklupti, ir sužibėti šalyje, kurioje netrūksta svajonių, skandalų, išdavysčių, o be to, vyksta karas.
„Mums pasisekė“ – nuostabiai parašytas romanas, pasakojantis apie sėkmę ir nesėkmes, laimę ir negandas, gyvenimo malonumus ir neišvengiamus pavojus, kurių pasitaiko tiek įprastose, tiek pačiose keisčiausiose šeimose. Nuo Bruklino grožio salonų iki Londono Vest Endo trapūs, keistoki, herojiški ir neužmirštami romano veikėjai myli, meluoja, apgaudinėja ir siekia išlikti.

Anotacija:

Šią knygą Julianas Barnesas parašė po savo mylimos žmonos mirties. Ją skaitant nepalieka įspūdis, kad rašytojas staiga pasirodo nuogas, beginklis, nusimetęs įprastinę mistifikuotojo kaukę. Pasakojimas apie netektį toks skaudžiai autentiškas, kad nejučia norisi nusigręžti, kaip nesąmoningai nuo nelaimės ištiktojo gręžėsi buvę draugai. Juk netektis vienaip ar kitaip liečia kiekvieną iš mūsų. Tačiau kūriny esama ir kito, metaforiško, būdingo šiam autoriui lygmens – tai spalvingos istorijos apie XIX a. oro balionų skrydžius, prancūzų fotografo Nadaro nuotraukas ir oreivio pulkininko Fredo Barnabio meilę garsiajai Sarai Bernar. Pasak J. Barneso, sudėję tuos du, regis, nieko bendro neturinčius lygmenis į daiktą, išvysime kažką nauja…

Anotacija:

Puikus vasaros vakaras Amsterdame. Dvi sutuoktinių poros susitinka pavakarieniauti prašmatniame restorane. Ragaudami gardžius patiekalus jie mandagiai šnekučiuojasi apie kasdienius dalykus. Tačiau po tuščiais, nerūpestingais žodžiais slypi baisi paslaptis, galinti sugriauti jiems gyvenimą. Sulig kiekvienu nauju patiekalu peiliai tarsi aštrėja…
Vakarienei pasiekus kulinarinę kulminaciją, pagaliau prabylama apie paslaptį. Romanas išsirutulioja į kvapą gniaužiantį psichologinį trilerį, kuriame niekas nėra nekaltas.

Anotacija:

Nė vienas iš mūsų nesame tyras. Visi turime nuodėmių, kurias derėtų išpažinti.
Ligi pat mūsų dienų karalienę Kotryną Mediči gaubia niūrūs mitai. Ji kaltinama pačiais baisiausiais XVI a. nusikaltimais, esą ji nuodytoja – nužudžiusi savo vyro brolį ir du vyresniuosius savo sūnus, negailestingai susidorodavusi su kiekvienu, kas stodavęs jai skersai kelio, kad ji juodoji našlė, kuriai rūpėjo tik valdžia, sąmokslai ir klasta.
Kotryna Mediči – paskutinė teisėta šlovingos Valua giminės palikuonė. Išvaryta iš gimtosios Florencijos, Kotryna tenka į žmonas princui Henrikui – Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I sūnui. Atsidūrusi nepažįstamoje šalyje, ji stengiasi susivokti gyvenime, remdamasi savo globojamo Nostradamo pranašystėmis ir savo pačios aiškiaregystės gebėjimais. Sulaukusi keturiasdešimties, Kotryna tampa našle ir lieka viena su šešiais mažamečiais vaikais valdyti karalystės, draskomos klastingų ir ambicingų didikų vaidų. Dėl nepaprasto atkaklumo, įžvalgumo ir neeilinių gebėjimų visuomet rasti kompromisą Kotryna sutelkia savo rankose valdžią. Jos tikslas – išsaugoti sostą sūnums, tačiau ji nė neįsivaizduoja, kad gelbėdama Prancūziją privalės paaukoti ir savo idealus, ir garbę, ir iškankintos širdies paslaptį.
Knygoje atskleidžiama skaudi ir tragiška moters ir karalienės meilės istorija.

Anotacija:

Vos tik išėjusi Jean Sasson „Princesė. Visa tiesa apie gyvenimą po skraiste Saudo Arabijoje“ tapo tarptautiniu bestseleriu. Ji buvo išleista 43 šalyse ir 13 savaičių išsilaikė laikraščio „The New York Times“ bestselerių sąraše. Seniai lauktoje ir dėmesį prikaustančioje knygoje „Princesė. Dar daugiau ašarų“ Jean Sasson su princese Sultana grįžta papasakoti pasauliui, kaip iš tiesų šiandien gyvena Saudo Arabijos moterys.
Šioje knygoje atskleidžiama moterų kova už savo teises vienoje turtingiausių ir konservatyviausių pasaulio karalysčių. Tai pasakojimas apie aukščiausios ir žemiausios kilmės moterų pergales ir sielvartą keliančius pralaimėjimus. Princesė Sultana atvirai kalba apie savo dukras, vyrą ir vaidingą al Saudų šeimą, kurios kasdieniai ginčai, ką reiškia būti moterimi Saudo Arabijoje, atspindi tai, kas vyksta visuomenėje apskritai.